1917 m. grūdų maištas Lietuvoje

Vokietijos kariuomenės vykdyta Lietuvos okupacija Pirmojo pasaulinio karo metu dažniausiai lieka Antrojo pasaulinio karo baisybių šešėliuose. Tačiau Lietuva ir tuomet sumokėjo didelę kainą būdama fronto linijoje tarp dviejų kovojančių imperijų. Karo mašinai suktis reikėjo lietuviškos medienos, maisto produktų, gyvulių ir darbo jėgos. Tačiau kai kada okupacinė Antrojo Reicho valdžia sulaukdavo aktyvaus gyventojų pasipriešinimo. Vienas jų įvyko Sližių krašte, Ukmergės rajone.

Pasak Veprių etnografinio muziejaus įkūrėjo Jono Žentelio, 1917 m. liepos 14 d. vokiečiai išleido tokį įsakymą: ūkininkai, nupjovę rugius, juos turi vežti ne į savo kluonus, bet prie kuliamųjų mašinų. Kai patys ūkininkai javus iškuls, jiems grūdų bus palikta tiek, kiek reikalinga sėklai, ir dar po 200 gramų dienai kiekvienam šeimos nariui prasimaitinti. Visi kiti grūdai turi būti vokiečių paimti ir gyventojams atlyginta valdžios nustatyta kaina. Tai karo išvargintus ūkininkus smarkiai išgąsdino – žmonės pajuto gresiantį badą.

Okupacinė kariuomenė tiesė geležinkelius, kuriais į frontą riedėjo karo technika ir kareiviai, o į Reichą – grobis iš užimtų kraštų. Ukmergės rajone buvo nutiestas naujas geležinkelis į Jonavą ir vos prasidėjus rugiapjūtei įsibėgėjo grūdų rekvizicija. Bene anksčiausiai Lietuvoje javai tą vasarą sunoko prie Šventosios upės, Veprių parapijoje, smėlėtoje žemėje įsikūrusių Gavenonių, Rizgonių ir Samantonių kaimų laukuose. Tad vos rugius nupjovus, jau liepos 25 d. čia buvo atvaryta kuliamoji mašina iš gretimo Sližių dvaro. Tačiau vietos ūkininkai kuliamąją mašiną nuvežė atgal į Sližių dvaro lauką, o rekviziciją prižiūrėję vokiečių kareiviai dėl didelio žmonių skaičiaus nedrįso naudoti jėgos.

Tačiau liepos 26 d. pas nepaklusnius ūkininkus atvyko daug didesnis, 50–70, vokiečių kareivių būrys. Iš aplinkinių Samantonių, Knyzlaukio, Gavėnonių, Sukinių ir kitų kaimų pradėjo rinktis vyrai, moterys ir jaunimas. Kareiviai pasislėpė už rugių vežimų ir miniai prisiartinus iššoko atstatę durtuvus. Knyzlaukio ūkininkas Adomas Žilinskas davė vienam vokiečiui lazda per durtuvą ir veržėsi pirmyn. Kareivis iššovė. Pasipylė kulkos. Iškart žuvo benginkliai ūkininkai Kazys Sakalauskas, A. Žilinskas ir jo brolis Juozas Žilinskas, kuris už dviejų dienų turėjo atšokti savo vestuves. Sunkiai sužeisti Ylaras ir Jonas Sakalauskai, Ona Čyžienė, Jurgis Jasionis ir penkiolikmetė Veronika Naujokaitė vėliau nuo sužalojimų mirė. Užmuštus ir sužeistus žmones vokiečiai vežimu išvežė į Ukmergę.

Rytojaus dieną kareiviai suėmė beveik visus apylinkės vyrus, nuvarė juos į Veprius, o iš čia aštuoniais automobiliais nuvežė į Ukmergę ir uždarė arklidėje. Juos išlaikė savaitę, tardė, ragino prisipažinti, kad mušė vokiečius. Ūkininkai neprisipažino. Visgi penkis vyrus – Rinkevičių ir Binkį iš Sližių bei tris Naujokus iš Samantonių išgabeno į Vilnių. Jie iki gyvos galvos buvo įkalinti Lukiškių kalėjime. Tarpininkaujant tuomečiam Tautos tarybos pirmininkui Antanui Smetonai, sukilėliams suteikta malonė – bausmė sušvelninta iki 15 metų laisvės atėmimo. Po metų, Vokietijai ir Rusijai paskelbus taiką, 1918 m. liepos 18 d. visi buvo amnestuoti ir paleisti į laisvę, tačiau namo sugrįžo tik keturiese, nes vyriausiasis jų – Pranas Novikas (Naujokas), likus vos 2 mėnesiams iki laisvės, kalėjime mirė. Sližių grūdų maištas pasiglemžė iš viso 9 gyvybes.

Po Sližių krašto ūkininkų pasipriešinimo okupacinė valdžia atšaukė javų derliaus rekvizicijos įsakymą visoje Lietuvoje, o po pusmečio Lietuvos Taryba pasirašė ir paskelbė Nepriklausomybės Aktą.

Gyvybę paaukojusių žmonių atminimas pagerbtas 1928 m. mokytojo Antano Maldučio rūpesčiu ir apylinkės žmonių aukomis pastatytu akmeniniu kryžiumi. Sližiuose įvykiui atminti yra ir J. Žentelio skulptūra „Motina su rugių pėdu ant rankų“.

Šaltiniai:

Kregždutė, 7 Nr., 1936 m.

https://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/LNB0000042D/Nr.7.pdf?exId=5760&seqNr=1

Sližių krašto laikraštis, Nr 5, 2017 m.

https://drive.google.com/file/d/0B1bbo8t1TMXSN2VaRDYzZmxQelE/view?fbclid=IwAR3KJcXVlt2YkFBtxnQSYADo9BRl3fqOBTPozzyWgwMr4ao49l_pDfNhww

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/08/03/atmi_02.html

https://www.ukzinios.lt/kultura/bendruomenes/18700-surado-svarbius-krasto-istorijos-dokumentus