Futbolo kelias į Lietuvą

Nors futbolas kaip žaidimas buvo žinomas dar nuo viduramžių, modernios jo taisyklės susiformavo XIX amžiuje. Prie sporto plitimo Didžiojoje Britanijoje, o vėliau ir kitur, prisidėjo pramonės revoliucijos atnešti pokyčiai. Didžiojoje Britanijoje dėl atsiradusių geresnių ir greitesnių keliavimo sąlygų galėjo rungtis skirtingų vietovių mokyklų ir fabrikų komandos, o tų pačių fabrikų specialistai, vykę diegti naujausių technologijų į kitus kraštus, žaisdami laisvalaikiu populiarino sportą ir ten.

XX a. pradžioje futbolas pradėtas žaisti ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje – pirmiausia Klaipėdos krašte, tuomet priklausiusiame Vokietijai. Dėl pirmųjų rungtynių datos Vilniuje nesutariama, tačiau aišku, kad 1909 m. jos jau vyko: tais metais žaidė Vilniaus Junkerių mokyklos ir „Sokol“ komandos. Tuomet tai dar nebuvo itin reguliarūs mačai. Tik po kelerių metų, 1911-aisiais, įvyko lūžis – buvo suorganizuotos miesto komandų rungtynės, skirtos futbolui populiarinti. Jos vyko tuščiame plote dabartinėje A. Jakšto gatvėje. Tačiau, rungtynėms vykstant sausu oru, pakildavo didžiuliai smėlio ir dulkių debesys – nebūdavo matyti žaidimo, dulkės taip pat kenkė sportininkių akims. Galbūt todėl tais metais prie kelių Vilniaus mokyklų atsirado jau geresnės futbolo aikštelės, o jau kitais metais miesto rungtynėse dalyvavo daugiau komandų ir renginys vyko Verkių miške esančiame aikštyne. Be to, tuomet organizuotos ir bene pirmosios tarpmiestinės rungtynės, kuriose varžėsi Vilniaus ir Kauno komandos.

Iškart po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo padėtis mažai keitėsi. 1919 m. įvyko tik parodomosios rungtynės Kaune, kitais metais vėl buvo vos kelerios varžybos, bet jau ne tik Kaune. Tik 1922 m. prasidėjo Lietuvos futbolo čempionatai, kurie tapo reguliarūs. Pirmajame čempionate rungėsi šešios komandos, tarp kurių buvo ir „Aviacija Kaunas“. Ekipa egzistavo labai trumpai, iš čempionato pasitraukė po pirmo rato. Galbūt būtų likusi nežinoma ir neypatinga, jeigu ne jos žaidėjai, išgarsėję dėl su sportu nesusijusių dalykų. Kaip nusako komandos pavadinimas, ją daugiausia sudarė aviatoriai. Tarp žaidėjų buvo būsimas lėktuvo ANBO konstruktorius Antanas Gustainis ir du tragiško likimo lakūnai – lėktuvo „Dobi“ konstruktorius Jurgis Dobkevičius ir kapitonas Steponas Darius.

Pastarasis po „Aviacijos“ tęsė futbolininko karjerą kitoje Kauno komandoje – LFLS. Be to, žaidė ir pirmosiose Lietuvos futbolo rinktinės tarptautinėse rungtynėse su Estija 1923 m. birželį. Deja, jos susiklostė nesėkmingai ir rinktinei, ir asmeniškai S. Dariui. Jis, komandos vartininkas, praleido penkis įvarčius, o rinktinė pralaimėjo „sausai“. Visgi tai nebuvo vien vartininko kaltė. Lietuvos futbolas aukštumų nepasiekė: per visą tarpukarį Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė beveik 70 rungtynių ir laimėjo tik 14.