Hidroelektrinės Lietuvoje

Vandens jėga žmonių darbui palengvinti naudota nuo senovės. Tačiau vandens jėgos panaudojimas elektros energijai gaminti, kaip ir pati elektra, gana nesenas išradimas. Ilgą laiką nebuvo sutariama, kur ir kada atsirado pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje. Manyta, kad tai galėjo būti Užutrakių dvare, Anykščiuose arba Kairiškių dvare. Tačiau dabar nustatyta, kad pirmoji hidroelektrinė įrengta 1890 m. Tiškevičių šeimos rezidencijoje Kretingos dvare. Tiesa, ji nebuvo galinga ir elektra aprūpino nedidelį skaičių elektros lempučių.

Netrukus tokių vandens malūnų-elektrinių ėmė daugėti. Nemaža hidroelektrinių plėtra buvo numatyta tarpukariu vykdant vieną ambicingiausių nepriklausomos Lietuvos planų – elektrifikaciją. XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo 640 vandens jėgą naudojančių elektros gaminimo įmonių. Be to, jau nuo 1909 m. buvo rengiami projektai Nemunui užtvenkti kilpose netoli Birštono. Planuojant hidroelektrinių plėtrą tarpukariu svarstyta statyti elektrines užtvenkiant Nemuną ties Alytumi, Kaunu, Jurbarku ir minėtose kilpose šalia Birštono. Taip pat užtvenkiant Nerį prie Jonavos ir Eigulių. 1940-aisiais tikėtasi įgyvendinti Minijos hidroelektrinės statybos projektą ir baigti statyti lenkų pradėtą hidroelektrinę prie Vilniaus, Turniškėse. Tačiau iš visų šių sumanymų buvo pastatyta tik Kauno HE ir ne tarpukariu, o jau po sovietinės okupacijos. Tuo metu menkai svarstyta apie tokio tipo elektrinių žalą gamtai, jos laikytos labai geru būdu gaminti energiją.

Vandens malūnas-elektrinė Anykščiuose ant Šventosios upės buvo įrengta 1910 metais. Ir nors tai nėra pirmoji elektrinė Lietuvoje, ji įdomi tuo, kad naudojo savadarbes turbinas, kurias gamino vienas elektrinės savininkų Juozas Vilnonis. Kitas bendraturtis Jonas Karvelis 1919 m., vykdant rekonstrukciją, rado ir nupirko elektrinei reikalingus įrenginius ir medžiagas. Energetikos istoriko Stasio Bilio teigimu, elektrinė pradėjo veikti 1919 m. balandį ir tiekė energiją Skiemonių, Bažnyčios, Liudiškių, Biliūno ir Užupičių gatvių gyventojams. Iš viso per metus elektrinė galėjo pagaminti 25 000 kilovatvalandžių elektros.

Elektrinė, sėkmingai veikusi nepriklausomoje Lietuvoje, 1940-aisiais buvo sovietų valdžios nacionalizuota, o per karą – smarkiai apgadinta. Po karo ji rekonstruota ir toliau gamino elektros energiją, tačiau 7-ajame dešimtmetyje netoli pradėjus veikti kitoms, galingesnėms hidroelektrinėms, Anykščių HE buvo uždaryta.

Šaltinis: Stasys Bilys, Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909–2009, Vilnius, 2010.