Lietuvos ir Latvijos diplomatinės krepšinio krizės
Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą – viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems.
Lietuvos ir Latvijos diplomatinės krepšinio krizės
Nepainioti sporto su politika – dažnai pasigirstantis raginimas. Tačiau rungiantis nacionalinėms komandoms verda aistros ne tik dėl pelnytų ar prarastų taškų. Valstybės savo sportininkų pasiekimus aktyviai naudoja minkštajai galiai skleisti, o pralaimėjimus neretai išgyvena kaip visos šalies pažeminimą.
Gerus Lietuvos ir Latvijos kaimyninius santykius trečiajame XX a. dešimtmetyje temdė ne tik tautinių mažumų mokyklų abiejose valstybėse klausimai, bet ir krepšinis. Ilgą laiką po krepšiu Europoje dominavo latviai – jie tapo pačiais pirmaisiais žemyno čempionais, o Lietuvos krepšininkus triuškino nepadoriu taškų skirtumu: 1935 m. 123:10, 1936 m. 60:6. Todėl, kai 1937 m. antrasis Europos krepšinio čempionatas buvo rengiamas Rygoje, favoritai buvo aiškūs. Ir tai nebuvo lietuviai. Kaip prisiminė Lietuvos krepšinio rinktinės narys Leonas Baltrūnas, užsienio komandos buvo sutiktos su orkestrais ir apgyvendintos centre, o lietuvių Rygos stotyje nepasitiko nė vienas oficialus čempionato atstovas, komanda buvo apgyvendinta tolimesniame viešbutyje. Rygos laikraštis „Sporto pasaule“ Lietuvos krepšininkams prognozavo pačią paskutinę vietą.
Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų – ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną – didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą. Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės – ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukinio Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą – viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.
Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. 1939 m. trečiasis Europos krepšinio čempionatas pagal taisykles vyko nugalėtojų šalyje – Lietuvoje, naujojoje Kauno sporto halėje Ąžuolyne. Kaip prisiminė tuometės rinktinės narys Eugenijus Nikolskis, krepšinio lygis nuo 1937 iki 1939 m. Europoje nepaprastai pakilo. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas – Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
„Latviai nemokėjo sportiškai pralaimėti, <...> prasidėjo su sportu nieko bendro neturinčios intrigos, jos ir privedė, iš dabartinio taško žiūrint, prie incidento – nutraukti draugiškų, broliškų ir gretimų tautų diplomatinius santykius. Man rodos, kad šiandien tai būtų visiškai neįmanoma“, – 1989 m. duotame interviu sakė E. Nikolskis.
Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/1939_m._Europos_krep%C5%A1inio_%C4%8Dempionatas
Leonas Karaliūnas, „Pirmieji čempionai: II Europos krepšinio čempionatas: faktai ir skaičiai“