Palanga - Lietuvai

Palangoje yra J. Simpsono gatvė, ir ne kokia labai jau nuošali, miesto pakraštyje, o kone pačiame centre, tarp Meilės alėjos ir beveik įsikertanti į Vytauto gatvę. Galbūt ne vienas kurorto gyventojas ar svečias susimąsto, kodėl ši gatvė pavadinta dažnam lietuviui nežinomo užsieniečio pavarde?

Prieš šimtmetį į Palangos miestą ir nemažą pajūrio teritoriją pretendavo ne tik Lietuva, bet ir Latvija. Iki 1921 m. jos neturėjo sutartos ir nustatytos valstybės sienos. Tad galėjo nutikti taip, kad Lietuva būtų likusi be priėjimo prie jūros, nes ir Klaipėdos kraštas iki 1923 m. Lietuvai nepriklausė.

Dar XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos riba ėjo Šventosios upe, tad teritorija, kur dabar įsikūrusi Palanga, priklausė LDK. Pokyčiai įvyko, kai XIX a. Rusijos carinė valdžia pajūrį iki pat Memelio ribos prijungė prie Kuršo gubernijos. Nors tiek Kuršas, tiek lietuviškos gubernijos priklausė Rusijos imperijai, tokio perdalijimo logika – kad būtų lengviau keliauti iš Kuršo į Vokietiją, nes Kuršo gubernijoje gyveno daug vokiečių. Atsikūrusioms Lietuvos ir Latvijos valstybėms iškilo dilema – dauguma gyventojų Palangoje buvo lietuviai, bet į miestą pretendavo ir Latvija, apeliuodama, kad aplink miestą gyvena daug latvių. Nepriklausomybės kovų metu miestas keitė šeimininkus: 1919 m. pabaigoje miestą iš bermontininkų perėmė lietuviai, tačiau netrukus pasirodė latviai ir Palangoje įvedė savo administraciją.

Pirminiai bandymai susitarti nepavyko. Pokarinėje Europoje, žlugus imperijoms ir naujoms tautinėms valstybėms nepasidalijant teritorijomis, buvo populiari plebiscitų – gyventojų balsavimo, kuriai valstybei jie nori priklausyti – politika. Bet sutarta nerengti plebiscito ir sudaryti tarptautinę arbitražo komisiją, kuriai vadovauti pakviestas Edinburgo universiteto profesorius, zoologas Jamesas Youngas Simpsonas. Komisijos sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas. Svarstyta vos kelis mėnesius 1920 m. pabaigoje bei 1921 m. pradžioje ir išvada buvo palanki Lietuvai – Palangos miestas ir nemaža pajūrio teritorija atiteko jai. J. Simpsonas argumentavo, kad cariniais valdymo metais didžioji Palangos valsčiaus gyventojų dalis buvo lietuviai.

Latvijos administracija iš Palangos pasitraukė 1921 m. kovo 30 d., o kitą dieną įvyko iškilmės dalyvaujant kariuomenei ir atvykusiems valdžios atstovams. Galutinai siena nustatyta 1921 m. pasirašius tarpvalstybinę Lietuvos ir Latvijos sienos sutartį.

Šaltinis: Justinas Šuliokas, Per žingsnį be pajūrio: kaip škotas zoologas padėjo Lietuvai atgauti Palangą, in: LRT.lt, https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1373318/per-zingsni-be-pajurio-kaip-skotas-zoologas-padejo-lietuvai-atgauti-palanga