Vakarų radijo klausymas

Už geležinės uždangos atsidūrusios tautos gyveno informacijos vakuume. Radijas, literatūra, spauda buvo reguliuojami ir cenzūruojami. Žmonės bandė informacinę blokadą pralaužti patys ir vienas tokių būdų buvo savilaida leidžiama spauda. Tai ne tik disidentų ir rezistentų 8-ajame dešimtmetyje pradėti leisti pogrindiniai leidiniai, bet ir draudžiamų knygų kopijų, perrašytų mašinėle arba kopijuotų kopijuokliu, platinimas. Originalai dažniausiai buvo gaunami pusiau kontrabanda iš Vakarų: parveždavo turintys galimybę išvykti į užsienį, atgabendavo jūreiviai ar atvykdavę išeiviai.

Tačiau daug operatyvesnis, prieinamesnis, o gal ir paklausesnis būdas gauti informacijos buvo radijo bangomis. Radijo laidas, nukreiptas prieš sovietinį režimą, rusų kalba į Sovietų Sąjungos teritoriją transliavo „Laisvės radijas“, „Laisvosios Europos radijas“, „Amerikos balsas“, BBC, „Deutsche Welle“ ir kelios kitos radijo stotys. Tačiau iš visų šių transliuotojų laidas lietuvių kalba rengė tik kelios stotys, iš kurių žinomiausios – Vatikano radijas, „Amerikos balsas“, Laisvės radijas ir Laisvosios Europos radijas. Pastarosios trys buvo Jungtinių Valstijų vyriausybės finansuojamos programos. Pirmoji lietuviškai 1951 m. vasario 16 d. prabilo „Amerikos balso“ programa, o Laisvės radijas lietuviškai transliuoti pradėjo tik 1975 metais.

Sovietų valdžia šias transliacijas bandė slopinti ir tam skyrė nemažai lėšų. Buvo statomos specialios radijo slopinimo stotys. Vienos buvo skirtos tolimajam slopinimui ir veikė kelių tūkstančių kilometrų spinduliu, kitos buvo statomos miestuose ir buvo skirtos slopinti vietos mastu. Tokios stotys iki 1988 m. pabaigos veikė didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bet visiškai nuslopinti nepavyko ir „užsienio balsai“ buvo girdimi. Radijo stotys naudojo tam tikrą taktiką: kai kurias dieną transliuotas laidas kartodavo kitu paros metu, tad buvo galima paklausyti ir tikėtis, kad girdimumas bus geresnis. Žmonės turėjo ir savų taktikų. Viena tokių – klausyti radijo kaime ar kolektyviniame sode, nes esant toliau nuo miestuose įrengtų slopintuvų buvo geriau girdėti.

Tokios sovietų pastangos slopinti sufleruoja, kad šių radijo laidų turinys buvo jiems grėsmingas. Antai 1974 m. lapkričio 25 d. 21 val. 15 min. per Vatikano radiją buvo sakoma: „Tarybinė konstitucija visiems piliečiams, partiniams ir nepartiniams, duoda teisę į mokslą ir į darbą. Kokiu tad pagrindu verčia moksleivius stoti į komjaunimą ir gąsdina, jog neįstojantieji į ateistinę organizaciją negausią nei diplomo, nei darbo, klausia užsienio spauda, pateikdama naujų faktų apie prievartinį Lietuvos moksleivių verbavimą į komjaunimą.“ Pasiekdavo ne tik tokia informacija, bet ir žinios iš pasaulio, buvo skaitoma Vakarus pasiekianti pogrindinė spauda, ištraukos iš sovietijoje draudžiamų knygų. Ir tai taikyta ne tik okupuotai Lietuvai, bet ir kitoms pavergtoms tautoms.