„Vinetu“ leidimai Lietuvoje

Nuo Kelmės iki Vidurio Amerikos prerijų – daugiau nei 7 000 kilometrų atstumas. Tačiau vaikščiodami Kelmės krašto muziejuje galime pamatyti ekspoziciją, skirtą Amerikos indėnams. Štai tipi, tradicinė indėniška palapinė, kelios stovylos su tradiciniais drabužiais ir kiti daiktai. Mįslė paaiškėja pradėjus skaityti šios egzotiškos ekspozicijos dalį, skirtą Jonui Vadeikiui. Mat J. Vadeikis, kilęs netoli nuo Kelmės esančiuose Pupėnuose, buvo pirmasis Karlo May „Vinetu“ vertėjas į lietuvių kalbą. 1933 m. išleisti šeši tomai, pavadinti „Winnetou: raudonodžių didvyris“.

Gali būti, kad ne mažiau nei indėniška ekspozicija Kelmės muziejuje pasirodys keista, kad populiariausios pasaulyje knygos apie indėnus autorius yra vokietis, iki Vinetu personažo pasirodymo 1875 m. nė nebuvęs Amerikoje. Tačiau indėnai turėjo vietą romantizmo epochos vokiečių kultūroje, be kitų priežasčių, dėl romantizuoto ir kiek mitologizuoto „gerojo barbaro, turinčio ryšį su gamta“ įvaizdžio. Vėliau jam plėtotis padėjo ir K. May knygų populiarumas. O kadangi Adolfas Hitleris buvo K. May knygų gerbėjas, nacių laikais pradėti rengti K. May festivaliai – teatro festivaliai po atviru dangumi. Tiesa, sieti to vien su naciais nederėtų, nes K. May Vokietijoje buvo labai populiarus. Gal dėl to festivaliai rengiami dar ir šiandien.

Tačiau toks K. May siejimas su naciais (nors rašytojas mirė dar 1912 m.) ir tai, kad jo knygose reiškiamos krikščioniškos idėjos, lėmė, kad komunistams, užvaldžiusiems Rytų Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo, K. May neįtiko. Tačiau indėniškumo kultas niekur nedingo nei Vakarų, nei Rytų Vokietijoje. Atsirado kitų rašytojų, suklestėjo kinas ir komiksai. Tik 9-ajame dešimtmetyje įvyko šiokia tokia K. May reabilitacija, ir „Vinetu“ buvo perleistas komunistinėje Vokietijoje.

Sovietų Sąjungoje knyga išleista nebuvo. Iš rankų į rankas keliavo tik J. Vadeikio vertimas, senieji 1933 m. knygos tomai. Bet Rytų Vokietijos pavyzdys nulėmė, kad buvo sumanyta pabandyti ją vėl išversti į lietuvių kalbą ir išleisti. To ėmėsi vertėjas Teodoras Četrauskas, sumaniai pasinaudojęs ne tik Rytų Vokietijos, laikytos vienu iš ortodoksinio komunizmo forpostų, pavyzdžiu, bet ir leidyklų bei jų redakcijų politinėmis vingrybėmis. Knyga buvo išleista šimto tūkstančių egzempliorių tiražu – net ir tais laikais tai buvo labai didelis tiražas. Sumanymas pasiteisino – prie knygos stovėjo eilės, o netrukus pradėta leisti ir daugiau K. May kūrybos.

Prieškariu neretai galėjai sutikti vaikų, pasidabinusių paukščio plunksna, po akimis nusipiešusių kovos ženklus ir prisidengiant burną ranka skleidžiančių keistą garsą. Dabar tai retenybė, bet gal kalti ne besikeičiantys laikai, o kelios kartos, užaugusios be K. May „Vinetu“.

Interviu su Teodoru Četrausku. Bernardinai.lt https://www.bernardinai.lt/2011-05-18-teodoras-cetrauskas-pasaulis-butu-kitoks-jeigu-jame-vyrautu-vinetu-idealai/