Kryptis Anykščiai
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Kryptis Anykščiai

Sėdim, kalbam ir galvojam, žiūriu aš į tą pakrantę ir galvoju – velnias, kažkaip čia kažko trūksta.

Pateikėm pasiūlymą, labai labai greitai patvirtino, meras irgi, kaip sakoma, peržegnojo mūsų planą. Gavusios leidimą pradėjome kapstyti velėnas.

 

Anykščių svečius Šventosios šlaite pasitinka užrašas, kurio idėją iš sostinės parsivežė anykštėnė studentė. Bėgant metams šie žodžiai keitė savo žydinčią formą, o prasidėjus Anykščių atgimimo bangai – ir prasmę. Apie savo ir draugės Ramintos kūrinį pasakoja Eglė Kaladytė:

„Užrašas gimė iš niekur. Iš tokio nuobodumo ir neturėjimo ką veikti. Mes su Raminta vaikščiojome kita upės puse, nei kad yra užrašas, ir atsisėdome pasėdėt. Aš dar studijavau Vilniuje, buvau vasarą grįžusi namo. Sėdim, kalbam ir galvojam, žiūriu aš į tą pakrantę ir galvoju – velnias, kažkaip čia kažko trūksta. Reikėtų kažkokį užrašą padaryt kaip Vilniuje. Nes Vilniuj jau buvo krantuose po pora užrašų ir man taip jie patikdavo, kai kiekvieną kartą eidavau ir žiūrėdavau į juos. Raminta pritarė ir pasakė – gerai, užrašom kažką, bet ką? Taip idėja kažkurį laiką tvyrojo ore.“

 

 

 

„Nieko mes su tuo nedarėm, pakalbėjom, kad būtų faina užrašyt. Kažkada tada susitikome su dar daugiau draugių ir draugų, irgi maždaug toj pakrantėj kažką darėm, kalbėjom ir vaikščiojom. Besikalbant atėjo dvi idėjos ką užrašyt. Galvojom – ką mums iš tikrųjų Anykščiai reiškia? Nes kai studijuoji Vilniuje ir atvažiuoji į Anykščius, galvojom, kad visiems čia faina sugrįžt. Na, tikrai – namo faina sugrįžt. Ypatingai vasarą, nes čia yra gamta, ramybė, žalia. Ir dar kitas variantas buvo „čia gera gyventi“, bet galvojom, kad „gyventi“ – tai tik labai siauram žmonių ratui, kurie čia gyvena. Ir manėm, kad reiktų plačiau paimti tą žmonių apimtį ir galvojom – iš tikrųjų daug kas atvažiuoja į Anykščius, visiems yra labai faina.

Apsisprendėme palikti užrašą „čia gera sugrįžti“, kuris prieš kelerius metus persikvalifikavo į užrašą „čia gera gyventi“ – mūsų atsiklausus kaip kūrėjų, ar galima. Aišku, leidom, nes ten buvo tokia spontaniška studentiška idėja, kuri realiai mums nelabai ką reiškė. Mes tiesiog norėjom kažką veikt, norėjom kažką padaryt, kažką įgyvendint kūrybiško, prasmingo galbūt. Nu va ir padarėm. Toks jaunatviškas entuziazmas valdė mus. Nieko nesiekėm, tiesiog kažką faino nuveikt. O „čia gera gyventi“ pasidarė dėl to, kad, kaip Anykčiuose pastebėjo „Naujų vėjų“ bendruomenė, ir mes matom, kad yra daug senų žmonių, bet Anykščiai turi daug potencialo ir vis daugiau jaunų šeimų pradėjo kraustytis į Anykščius. Tai tiesiog ta „Naujų vėjų“ bendruomenė norėjo pakeisti strategiją ir pakviesti tokia žinute daugiau šeimų atvykti ir gyventi į Anykščius.

O paskui, kai mes jau sugalvojom, ką rašysim, tada mes su Raminta nuėjome į savivaldybę pas tuometinį administracijos direktorių Vilių Juodelį su brėžiniu (dar prieš tai reikėjo pasiskaičiuoti langelius, kaip bus išdėstytos raidės). Pateikėm pasiūlymą, labai labai greitai patvirtino, meras irgi, kaip sakoma, peržegnojo mūsų planą. Gavusios leidimą pradėjome kapstyti velėnas. Tai reikėjo daug tų velėnų išimti. Mes sutarėm su komunaliniu ūkiu, kad jie išveš tas velėnas ir nieko mums su tuo nereikės daryti, ir taip ir buvo.“

<
 
 
 

„Iš pradžių gal kokius pirmus metus ar net antrus buvo tiesiog iškapstytos žemės, tuščia. Ir matėsi tos raidės „čia gera sugrįžti“. O, man atrodo, antrais ar trečiais metais savivaldybė sugalvojo pradėti sodinti gvazdikus, gėles, kaip Vilniuje buvo. Ir visai fainai atrodydavo. Ir tik dabar prieš dvejus metus, ar tiksliau – praeitais metais, sugalvojo pasodinti krūmelius žaliuojančius, kad nereiktų tų gėlių vis sodinti, nes jos yra vasarinės, greit nuvysta, vėl reikia išrauti, žodžiu, daug reikalų. Tai va, dabar atsitiko krūmeliai, atsitiko pavadinimas.

Nemanau ir nežinau, ar dar tikrai tas pavadinimas keisis, bet kažkaip tai vat užsukom, ir taip netyčia tas užrašas pasidarė šiek tiek ir Anykščių įvaizdžio dalimi: viena Anykščių šventė vadinosi „Čia gera sugrįžti“, o šios vasaros miesto šventės pavadinimas buvo „Čia gera“. Tai tas pavadinimas čia po truputėlį cirkuliuoja Anykščiuose. Ir šiaip visai faina žinoti, kad kažkiek mes prisidėjome galbūt prie Anykščių įvaizdžio tam tikro kūrimo. Ir mes su Raminta jau seniai paleidome tą užrašą, niekas nesisavina jo. Kuri kažką ir tas užrašas jau priklauso miestui, nebe mums. Tai kas su juo bus, dabar jau nebe mūsų reikalas. Bet faina. Faina prisimint ir faina buvo sukurt.“

 
 

Nežinomas fotografas. Anykščių merginos. 1938

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Anykščių merginos. 1938

peržiūrėti

Anykščių baladės / Bronė Buivydaitė. - 1930

peržiūrėti

Anykščių šilelis / vys. Ant. Baranauskio. - 1905

peržiūrėti

Petras Rauduvė. Viršelis Antano Baranausko poemai „Anykščių šilelis“. 1960

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. B. Buivydaitė, A. Šilgalytė ir J. Mičiulis Anykščių šilelyje. 1939

peržiūrėti

Senieji Lietuvos atvirukai ir fotografijos. Kitos Lietuvos vietovės. Anykščių šilelis

peržiūrėti

Lietuvių liaudies dainų antologija. Vestuvių dainos ; Šeimos gyvenimo dainos ; Vaišių dainos [Plokštelė 5] : Rieda ratai rateliukai / [atlieka] seserys Kairytės iš Anykščių (Angelė, Monika, Emilija ir Rozalija)

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Michalina Didžiulytė-Ševeliovienė ir Agnė Ručienė su vaikais Anykščių šilelyje. 1940

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro aktoriai Zofija Dalia Ramanauskaitė ir Arvydas Rutkauskas lėlių liaudies teatrų festivalyje „Aukštaitijos rampa-84“ Anykščiuose / Zofija Dalia Ramanauskaitė, Arvydas Rutkauskas. - 1984.06.08

peržiūrėti

Įvairųs apsakymėliai : Laimės žiburys

peržiūrėti

Laimės žiburys / J. Biliūnas

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Šaltupio gatvė Anykščiuose. 1934

peržiūrėti

Antanas Puodžiūnas. Anykščiai. 1960

peržiūrėti

Antanas Puodžiūnas. Okuličiūtės dvarelis Anykščiuose. 1960

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. A. Žukauskas-Vienuolis su Anykščių vidurinės mokyklos moksleiviais savo sodyboje Anykščiuose. 1954

peržiūrėti

Antanas Puodžiūnas. Anykščiai. 1960

peržiūrėti

Antanas Puodžiūnas. Anykščiai. 1970

peržiūrėti

N. Kopansas. Skautai Anykščių šilelyje. 1927

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Ona ir Jonas Karveliai prie savo namo Anykščiuose. 1930-07-27

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenė vienija į Anykščius sugrįžusius ir naujakurius, kelia naujus vėjus ir skersvėjus. „Nauji vėjai“ daugiausia veikia kultūros, ekologijos bei socialinėje srityje.

Orų dienoraštis
Tautvydo knyga
Parkas