Medis
Maišėme visus skysčius kokius tik radome savo bute. Po to nešėme ir ant paties medžio testavome tai, ką sukūrėme. Nežinau kada nustojome tai daryti, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad medis žaliuoja iki šiol.
„Nevaržo jokios tvoros ar privačios teritorijos. Vienintelės vietos, kurias juosė tvorelės – darželiai.“
Visaginas yra turbūt vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame tiek mažai privačių namų. Daugiabučių mieste nebuvo ir tvorų, todėl vaikai čia galėjo laisvai keliauti iš kiemo į kiemą. Apie savo laimingą vaikystę Visagine pasakoja Oksana Denisenko:
„Nerūpestingiausias mano gyvenimo etapas – vaikystė, pralėkusi Visagino medžiuose, laiptinėse, kosminėse žaidimų aikštelėse, erdviuose kiemuose ir pievose… Mano vaikystės kiemas buvo visas miestas. Išėjusi žaisti šalia namų, nukulniuodavau iki kito miesto galo – juk viskas atvira! Nevaržo jokios tvoros ar privačios teritorijos. Vienintelės vietos, kurias juosė tvorelės – darželiai. Tiesa, vartelius laikydavo pravirus. Apskritai judėti šio miesto daugiabučių labirintais galėjai kaip norėjai, o svarbiausia – saugiai.“ Oksana tęsia:
„Visų pirma, mano vaikystės miestas labai kompaktiškas, nes sudarytas tik iš daugiaaukščių. Be to, anksčiau čia nebuvo daug automobilių, intensyvaus eismo keliai buvo tik aplink miestą, o kiemuose vyravo siauri keliukai, kuriuos drąsiai kirsdavau, nebijodama netikėto susidūrimo. Kažkodėl gyvenant čia mane lydėjo jausmas, kad visos erdvės priklauso man. Jos visos buvo jaukios, pažįstamos ir artimos. Atsakingai rūpinausi ir medžių gerove“. Pasiklausykite Oksanos istorijos toliau:
„Tai tik kruopelė tos fantazijos ir laisvės, kuri nevaržomai skleidėsi šiame mieste.“
Kiti bendruomenės radiniai
Bendruomenė jungia labai skirtingus, įvairių tautų ir kartų Visagino gyventojus - nuo atvykusių iš tolimų kraštų iki čia gimusių, užaugusių ir savo miestą karštai mylinčių visaginiečių.
