Namo lentelė
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Namo lentelė

Nuo vaikystės mergaitę domino keista pastogėje pasislėpusi medinė lentelė. Joje buvo užrašyti tuo metu nesuprantamai atrodantys rašmenys.

Jau pramokusi mokykloje skaityti rusiškai, Albina iššifravo ilgai jos smalsumą žadinusius ženklus – tai buvo vardas ir pavardė, užrašyti kirilica.

 

Ukmergės rajono Gavėnonių kaime stovi graži dviejų galų etnografinė sodyba skiedromis dengtu stogu. Antrą šimtmetį baigiančiame skaičiuoti name pasikeitė jau šešios gyventojų kartos. Jame gimė ir augo Albina. Nuo vaikystės mergaitę domino keista pastogėje pasislėpusi medinė lentelė. Joje buvo užrašyti tuo metu nesuprantamai atrodantys rašmenys „ОСИПЬ КИВИЛКШТА“, užrašytas numeris „N2“ ir nupieštas nematytas lenktas kirvis. Šis ženklas čia ramiai sau kabojo nuo dar carą menančių laikų.

 

 

 

Jau pramokusi mokykloje skaityti rusiškai, Albina iššifravo ilgai jos smalsumą žadinusius ženklus – tai buvo vardas ir pavardė, užrašyti kirilica: Osip Kivilkšta t. y. Juozas Kevelkšta. Tačiau kas tas Kevelkšta? Juk jos šeimos pavardė yra Novikai. Ir kokia tuomet kirvuko reikšmė? Pradėjusi klausinėti tėvų Albina išsiaiškino, kad jos mamos mergautinė pavardė yra Kevelkštaitė. Tai daug ką paaiškina, nes kitame namo gale gyveno Albinos mamos sesers šeima. Vadinasi, namas – Kevelkštų, o ji turi tėčio pavardę. Ant lentelės minimas Juozas buvo jossenelisiš mamos pusės.

 
 
 
 

Vėliau Albinos tėtis Stasys papasakojo, kad anais laikais tokias lenteles kabindavo ant kiekvieno namo, kad žmonės žinotų, kokį įrankį neštis kaime kilus gaisrui. Kiekvienam galinčiam padėti gesinti gaisrą žmogui būdavo priskiriamas įrankis, su kuriuo jis turėjo skubėti į gaisravietę: tai galėjo būti kibiras, kirvis, kablys ar kitas daiktas. Kirvis buvo pavaizduotas piešiniu tam, kad lekiantis į gaisrą Juozas lengviau prisimintų, ką turi pasiimti.

 
 
 
 

Praėjus keliems dešimtmečiams žurnale „Šeimininkė“ Albina perskaitė apie konkursą „Mano šeimos relikvija“ ir nutarė jame sudalyvauti. Sprendimas pasiteisino – Albinos lentelė tapo viena konkurso nugalėtojų. Tai moterį paskatino dar daugiau pasidomėti šio ypatingo ženklo istorija pas pažįstamos vyrą ugniagesį, taip pat Veprių muziejuje. Taip lentelė po namo stogu padėjo Albinai atskleisti ne tik savo giminės medį, bet ir priešgaisrinės saugos pradžią Lietuvos kaime. Senajai Kevelkštų sodybai pradėjus trečią šimtmetį, lentelės ir istorijos saugojimą išdidžiai perims jaunoji – Albinos vaikų ir anūkų – karta.

 
 
 
 
 
 

Pirmasis priešgaisrinės saugos mokymo leidinys lietuvių kalba pasirodė pačioje XIX a. pradžioje. 1802 m. buvo atspausdintas vadovėlis „Ugnies knygelės". Tai vokiškos knygutės, išleistos Karaliaučiaus magistrato, vertimas.

peržiūrėti

Gaisras Paketurių k. 1914

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Švenčionių miesto gaisrinė. 1914

peržiūrėti

Ignas Stropus. Plungės gaisras. 1931-03-31

peržiūrėti

Rimas Zigmas Bičiūnas. Gaisrininkas. 1978

peržiūrėti

Gaisrinės signalinis bokštas. 1939

peržiūrėti

Raštas dėl gaisro sunaikintų pastatų

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Plungės gaisrininkai. 1938

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Rokiškio miesto malūno gaisras. 1932

peržiūrėti

Vabalninko gaisrininkų draugijos loterijos bilietas

peržiūrėti

Uniforminė geležinkelių gaisrininko kepurė. 1920

peržiūrėti

Ukmergės ugniagesių pratybos prie gaisrinės bokšto. 1940

peržiūrėti

Klaipėda. Senoji Klaipėdos gaisrinė / Bernardas Aleknavičius

peržiūrėti

Šalinkime gaisrų pavojų! - 1934. - [1] p.

peržiūrėti

„Gaisrinių įrankių fabrikai Flader–Jöhstadt, Sa. ir Pleil – Vejprt Č.S.R. generalinis atstovas Lietuvai …“. - apie 1933]. - [1] p.

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Švenčionių miesto gaisrinė carinės okupacijos metu. 1900

peržiūrėti

Vilniaus kapitulos fondas. F43, Bažnytinės valdos. Adutiškis. Adutiškio dvaro valdytojas kan. Hauvaltas praneša kapitulai apie gaisrą dvare. Skundžiasi, kad valstiečiai iš neapykantos dvarui mažai prisidėjo prie gaisro gesinimo

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.

Smetoniški pasai
Šeimos metraštis
Petronės armonika