Anykščių „Naujų vėjų“ bendruomenė

Bendruomenės istorijas surinko asociacijos „Kūrybinės jungtys“ narės: aktorė, edukatorė Viola Klimčiauskaitė ir edukatorė Eglė Nedzinskaitė.

Viola: „Anykščiai vienas iš tų miestelių, kuriame norėčiau gyventi. Todėl važiuoti į juos ir susipažinti su Naujų vėjų bendruomenę buvo labiau malonumas, nei darbas. Laukdavau tų kelionių su Egle kai pirmyn lėkdavom su nuolatine intriga, ką šiandien naujo išgirsim, o grįždavom su nepaprasto jaukumo ir šilumos jausmu. Ką galėčiau apie juos pasakyti? Jie iš tiesų yra “Nauji vėjai”- jauni žmonės, kurie kilę iš Anykščių, čia užaugę, baigę mokslus išvykę į užsienį ir sugrįžę čia gyventi ir auginti vaikų. Jie dalinasi įgyta patirtim ir meile savo miestui. Jie priėmė mus kaip senus draugus kavinėje „Paukštukas pūga“. Kaip vėliau paaiškėjo ten įvyko pirmasis bendruomenės suvažiavimas. 

Tai, ką veikia ši bendruomenė, jiems nėra jokie žygdarbiai, jie tiesiog nori gyventi gražesniam mieste, todėl dažnai reikėdavo suklusti, kad tik nepraleistume su Egle kokios istorijos, kuri bendruomenės nariams atrodo visai nereikšminga – eilinis kasdienis darbelis - tikiuosi jie niekada nesibaigs. Nes į Anykščius visada gera sugrįžti.“

Eglė: „Buvo tikrai įdomu, o kartu ir baugu, kaip įvyks pirmasis susitikimas su bendruomene, kaip noriai jie pradės pasakoti savo istorijas. O įspūdis pranoko mano lūkesčius. Nebuvau sutikusi tokių šviesių jaunų žmonių, taip nuoširdžiai norinčių prisidėti prie savo krašto gerovės. Iš visų jų sklido toks teigiamas patriotizmas, negalėjau atsistebėti :) Bendruomenė nuveikė darbų, kuriais didžiuojasi ir vertina rimtai, patirtį naudoja kaip inspiraciją ateities planams, o ne “užsikabinti medalį”.

Labai gerai, kad susitikinėjome bendruomenei įprastoje vietoje - kavinėje. Nors buvo daug triukšmo, pašalinių garsų ir užsukančių žmonių, bet jautėsi, kad šie susitikimai yra įprasto bendruomenės narių gyvenimo dalis - su vaikais, anekdotais, šurmuliu, tik praturtinta atsiminimais ir pasakojimais.

Nepasakyčiau, kad buvo kažkoks lūžio taškas ar išskirtinis įvykis, nulėmęs projektą, veikiau kiekvienas susitikimas vis pildė ir plėtė bendruomenės paveikslą, kartu jos ryšius su Anykščiais, jų gyvenimu, bendruomenei nepriklausančiais žmonėmis. Smagiausia buvo tai, kad bendruomenė - ne tik formali organizacija, o tikrais bendrais siekiais sujungti žmonės. 

Tiek, kiek teko pažinti bendruomenę, man ji pasirodė tokios “sveikos” visuomenės modelis, iki tol tokio nebuvau sutikusi. „Nauji vėjai“ mokė ir tebemoko mane, kaip asmenines ambicijas ir sugebėjimus galima pajungti bendrai visuomeninei veiklai.

Mano pačios vaidmuo visame procese ir buvo toks: mokytis, stebėtis, klausyti ir reikiamu momentu užduoti klausimus. 

Be darbo su pačia bendruomene man dar įstrigo kelionės atgal iš Anykščių, kai su Viola aptardavome ir derindavomės, kaip kas ką suprato :))“