Gaja virtuvė
Kažkam kilo mintis, kad galime įsigyti nešiojamas kaitlentes iš „Ikea“, ir tai buvo pirmas impulsas ir postūmis pabandyti pagaminti tokiomis sąlygomis, kokias turime. O sąlygos buvo tikrai įdomios.
„Gyvenimas taip sudėliojo, kad vienintelė vieta, į kurią gavau valstybės finansavimą, buvo maitinimo verslo organizavimas Vilniaus kolegijoje.“
Nuo pašaukimo nepabėgsi – tai įrodo Giedrės gyvenimo istorija. Nors ketino dirbti finansų srityje, mergina galiausiai laimę rado ten, kur norėjo būti nuo pat vaikystės. Apie savo kelionę į „Laumžirgių žemės“ svečių skrandžius ir širdis pasakoja Giedrė Eiliakas:
„Nuo pat mažų dienų mane traukė virtuvė – nueiti į restoraną man visuomet būdavo šventė. Dar mokydamasi mokykloje anksti pradėjau padėti mamai virtuvėje, o vėliau ir perėmiau vis daugiau maisto gamybos ir planavimo namuose.Kai man buvo 16 metų, Alicija su Ričardu suorganizavo pirmąjį Garso terapijos seminarą Užupio studijoje su Tomu Čartoryskiu. Jame dalyvavau kaip pagalbininkė bei dalyvė. Didžiausią įspūdį man paliko Tibeto dubenėliai ir masažo praktika su jais. Tai buvo pirmoji gili jausminė patirtis mano gyvenime. Pajutau, ką reiškia gilus atsipalaidavimas, supratau, kad niekur stresas ir neigiamos emocijos iš kūno nepabėga, su tuo reikia dirbti, nuo to nebėgti ir išmokti skirti laiko savo ramybei bei atsipalaidavimui. Tai buvo pirmieji mano dar paauglės žingsniai mano vidiniame pasaulyje.“
„Kai reikėjo rinktis, kur studijuoti, tuo metu siekiau įstoti į verslo vadybos, ekonomikos ar finansų studijas, daug mokiausi ir man tikrai gerai sekėsi. Tačiau įvyko taip, kad perkaitau ruošdamasi egzaminams, juos išlaikiau kitaip, nei tikėjausi, ir gyvenimas taip sudėliojo, kad vienintelė vieta, į kurią gavau valstybės finansavimą, buvo maitinimo verslo organizavimas Vilniaus kolegijoje. Taigi, gyvenimas stumtelėjo ten, kur reikia.
Nuo seminaro Užupyje jau buvo praėję nemažai laiko, o aš įsisukau į studijų, vėliau darbo restoranuose karuselę. Visgi praktikos metu supratau ir pamačiau, kad virėjos darbas ne man, ir pasukau administravimo, vadovavimo kryptimi restoranuose ir sukausi tame visu tempu. Tačiau maisto gaminimas ir dėmesys tam, ką valgau, išliko visuomet. Skanus ir kokybiškas naminis maistas man vienas iš prioritetų, tad iš virtuvės visiškai nepabėgau.“
„Kai prieš 3 metus „Laumžirgių žemė“ tapo atvira ir paruošta visiems, tikrai negalvojau, kad ir aš čia kuo nors užsiimsiu. Alicija su Ričardu vedė seminarus, jie visi keturi su Bartu ir Luku grojo koncertus, o aš nusukusi visai kitu keliu dirbau vadovaujamą darbą dideliame restoranų tinkle.Čia vėl įvyksta įdomus posūkis, ir Alicija, žinodama, kad man patinka gaminti, pasiūlo paruošti maistą vienam seminarui. Mintis gera, gal ir įdomu, tačiau „Laumžirgių žemėje“ nėra virtuvės, orkaitės, kaitlentės, šaldytuvai tik keli maži... Tą kartą maistą gamino ir vežė kitas žmogus. Po to seminaro kažkam kilo mintis, kad galime įsigyti nešiojamas kaitlentes iš „Ikea“, ir tai buvo pirmas impulsas ir postūmis pabandyti pagaminti tokiomis sąlygomis, kokias turime. O sąlygos buvo tikrai įdomios“. Giedrė pasakoja:
„Aš džiaugiuosi, kad atradau savo vietą „Laumžirgių žemėje“ ir turiu patikėtą tokią užduotį, kad visi čia atvykstantys išvažiuotų sotūs ir laimingi. Atrodo, maistas seminarų metu yra tik maistas, tačiau aš ir kiti čia manome, kad tai yra procesas, kurio metu seminaro dalyvis taip pat gauna dėmesio, šilumos ir meilės. Labai džiaugiuosi, kad gamindama virtuvėje sutikau nuostabią draugę Gretą, su kuria aš ir Lukas tapome komanda ne tik virtuvėje, bet ir sielos draugais. Taip pat prie stalo ir maisto užsimezga kitos pažintys, tad visi džiaugiamės kiekvienu, kuris atvyksta pas mus ir išeina iš Gaja virtuvės ne tik sotus, bet ir laimingas!“
Kiti bendruomenės radiniai
Bendruomenę vienija gongų maudynės, gyvos muzikos koncertai, meditacijos, Tibeto dubenų masažai, dvasinio ir terapinio pobūdžio seminarai, pirties vakarai.
