Kelias į Laumžirgių žemę
Įleki į artimiausio kaimyno kiemą ieškodamas magiškos erdvės, kad pasinertum į gongų skambesį, o ten tave pasitinka kantrybę praradęs kaimynas ir tu pasineri į jo melodingą keiksmų skambesį.
„Nutinka, kad kieno nors automobilis užklimpsta visai arti arti ir tuomet staiga pasikeičia visas kelionės tikslas – turi nukreipti visas pastangas į automobilio gelbėjimą.“
Vilniaus rajone įsikūrusi „Laumžirgių žemės“ bendruomenė turi daug atsidavusių narių. Viena jų – Rima, kuri į bendruomenę persikėlė gyventi su savo vaikais. Ji dažniausiai pasitinka naujai atvykstančius „Laumžirgių žemės“ svečius ir pirma sužino jų atvykimo istorijas. Apie jas ir savo kelią į bendruomenės namus pasakoja Rima Lavrinovič:
„Laumžirgių žemė“ jau buvo mane įsileidusi. Jau gerus metus buvau šios šeimos, šios žemės, komandos, besikuriančios bendruomenės dalimi. Jaučianti jos dvasią, jaučianti jos pulsavimą, dažnai pirmoji pasitinkanti atvykstančius svečius, todėl pirmoji sugerianti jų emocingas ir mistikos pilnas atvykimo istorijas. Ir čia mano pasakojimas pasidalina į dvi realybes. Pirmoji – apie mane.“ Rima tęsia:
„Antroji mano pasakojimo realybė – apie žmones. Apie kitus.
Žemė priima ne visus arba bent jau ne iš karto. Būna, jau važiuojant čia, žmonėms net tobuloji navigacija nusimuša ir ima vedžioti tokiais keliais, žvyrkeliais ir miškeliais, kad vėliau klausydamas jų pasakojimų protu patikėti negali, belieka pasikliauti šios Žemės išmintimi. O ji didinga! Belieka jai žemai ir su pagarba nusilenkti savo vidinėje erdvėje! Ji Žino, kas pasirengęs su dėkingumu priimti jos dovanas.
Tęsiant apie atvykstančius į „Laumžirgių žemę“ žmones, tai ir nutinka, kad kieno nors automobilis užklimpsta visai arti arti ir tuomet staiga pasikeičia visas kelionės tikslas – turi nukreipti visas pastangas į automobilio gelbėjimą. O atrodo, pats važiavai, nes jautei širdies vedimą ir stiprų troškimą gelbėti Save, pasiklydusį vidiniuose labirintuose. Nes širdis jaučia, ji žino, ji veda ten, kur gali vykti jos gijimas, jos atsivėrimas. Arba pasiklydęs ir vėluodamas tamsų vakarą įleki į artimiausio kaimyno kiemą ieškodamas magiškos erdvės, kad pasinertum į gongų skambesį, o ten tave pasitinka kantrybę praradęs kaimynas, nes iki tavęs jau „n“ žmonių buvo taip įbildėję, ir tu pasineri į jo melodingą keiksmų skambesį.“
„Mes su šypsena klausomės šių istorijų. Su pasitikėjimu atsiduodame Žemės vedimui. Su rūpesčiu ieškome būdų kaimynui užtikrinti ramų gyvenimą. Todėl skubame meistrauti „Laumžirgių žemės“ rodykles-nuorodas, kad kiek galima daugiau krypčių beveik kilometro spinduliu apsistatytume jomis ir vėl lauktume. Žmonių. Ir jų istorijų.“
Kiti bendruomenės radiniai
Bendruomenę vienija gongų maudynės, gyvos muzikos koncertai, meditacijos, Tibeto dubenų masažai, dvasinio ir terapinio pobūdžio seminarai, pirties vakarai.
