Giedrės plaukai
Mama su manim pasitarusi įkalbėjo plaukus nusikirpti. Ir aš sutikau. Tuos plaukus panaudojo tokių daiktų gamybai, kuriuos aš gavau – daugybę, didžiulę saują.
„Tie daiktai nuo pat vaikystės iki šių dienų padeda man išlaisvint fantaziją ir jausmus.“
Ilgos kasos gali ne tik puošti, bet ir trukdyti. Ypač jei traukia ne šukuotis prieš veidrodį, o karstytis medžiais. Apie nepaprastą savo plaukų istoriją pasakoja Giedrė Laukutė:
„Aš kai buvau maža ir dar ėjau į darželį, čia buvo kokie penkeri šešeri metai, prieš pirmąją klasę, turėjau žiauriai ilgus plaukus. Jie buvo man iki užpakalio maždaug. Labai gerai prisimenu kasas ir tą visą madą, kaspinus. Bet šitas dalykas buvo labai nesuderinamas su mano būdu – aš buvau labai aktyvi, variau patvoriais, kardavausi į medžius ir taip toliau. Ir mama su manim pasitarusi įkalbėjo plaukus nusikirpti. Ir aš sutikau. Tuos plaukus panaudojo tokių daiktų gamybai, kuriuos aš gavau – daugybę, didžiulę saują.“ Giedrė tęsia:
Kiti bendruomenės radiniai
Šios bendruomenės narius be bendro fizinio bruožo - silpnaregystės ar aklumo - jungia ir geras humoro jausmas.
