Petruška
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Petruška

Nors namie turėjau gražių lėlių, man norėjosi būtent tokio žaislo, kuris taip laisvai judintų savo rankutes ir kojytes. Bet Petruška visada buvo šiek tiek liūdnas. Ir norėdavosi jį palinksminti.

Po kiek laiko atsikėliau į Lietuvą. Tai buvo „permainų dvelksmas“, kaip aš sakau. Globalūs persitvarkymo laikai, 1980-ųjų pabaigoje. Ir Lietuva man labai patiko.

 

Iš visų lėlių Tatjanai labiausiai patiko ta, kuri galėjo laisvai judinti ir rankas, ir kojas. Turbūt neatsitiktinai ji vėliau pasirinko choreografijos studijas, o mylimai lėlei net sukūrė apdovanojimų pelniusį spektaklį. Apie viską pasakoja visaginietė Tatjana Ježova:

„Papasakosiu istoriją „Žodžio laisvė, ilga kaip gyvenimas“. Tai istorija mažo žaisliuko, kuris keliavo su manimi ir virto mano veikla. Mažame Uzbekistano miestelyje Navojyje, kuris yra virš Kyzylkumo smėlynų, prabėgo mano vaikystė. Per kiekvienas išeigines į lauką išeidavo Babončoun Naslija su vežimėliu ir šaukdavo: „Kepti kukurūzai! Kepti kukurūzai!“ Visi vaikai bėgdavome, pasigriebę namuose 10 kapeikų, kad nusipirktume tą apvalų rytietiško saldėsio rutulį.

Bet tą dieną ėjome pas tetą. O kai jau nueidavome į tetos namus, ten manęs laukdavo Petruška – tas žaisliukas, kuris man kažkodėl labai patiko. Man jos neleisdavo neštis namo. Nors namie turėjau gražių lėlių – ir vieną, ir antrą, taip pat pūkuotą ir gauruotą meškiuką, man norėjosi būtent tokio žaislo, kuris taip laisvai judintų savo rankutes ir kojytes. Bet Petruška visada buvo šiek tiek liūdnas. Ir norėdavosi jį palinksminti. Su tuo žaislu mane pastatydavo į vynuogių kibirą, įjungdavo muziką ir aš trypdavau kojytėmis. Mūsų giminaičiai gamindavo vyną.“

 

 

 

„Vėliau jau, įstojusi į Uzbekistano choreografijos mokyklą, šokio technikos ir kūno plastikos specialybę, mokiausi, kaip scenoje parteikti informaciją vaizdiniais. Po kiek laiko atsikėliau į Lietuvą. Tai buvo „permainų dvelksmas“, kaip aš sakau. Globalūs persitvarkymo laikai, 1980-ųjų pabaigoje. Ir Lietuva man labai patiko. Čia vadovauju muzikinei-choreografinei studijai kartu su Andrejumi Nagalcevu, nuostabiu pianistu, ir Natalija Kuzmicova. Ir pereinu dabar prie vaikiško albumo, kuris remiasi Piotro Iljičiaus Čaikovskio kūrinių ciklu. Ten yra kompozicija „Kamarinskaja“, kuri man labai priminė būtent tą kūno judesį, kuris būdingas Petruškai. Tuo pagrindu statau dabar vieną pasirodymą. Jį siuvo Jelena Sumovskaja. Vienas šešiametis mano studijos berniukas, Bogdanovičius Šeninas, tarptautiniame konkurse-festivalyje „Baltijos mūza“ laimėjo pirmąją krištolinę taurę. Tai pirmas mūsų kolektyvo apdovanojimas už Petrušką.“

 
 
 

„Tad jau daug metų vis grįžtu prie šios temos, pastačiau ir mažos formos spektaklį, už kurį taip pat gavome taurę. Paskutinis mūsų kolektyvo laimėjimas – tarptautiniame konkurse „Allegro 2019“ Trakuose. Taurę, pirmąją vietą, jame vaikai laimėjo koncertiniu pasirodymu „Burleska“. Kaip aš ėmiausi šio spektaklio? Pasiėmiau knygą „Pasakojimas apie didįjį baletą“ ir radau ten libretą spektakliui. Bet kokią suaugusiųjų temą galima perdėlioti ir paversti vaikiška. Šiame spektaklyje, kas įdomu, pagal scenarijų Petruška turi žūti. Ir paklausiau vaikų: „Vaikai, mūsų Petruška žus?“ Ne. Visi choru sušuko: „Ne! Jis liks gyvas.“ Ir mes padarėme taip, kad mūsų herojus... Petruška įsimyli baleriną, balerina atiduoda pirmenybę Arapui ir Arapas nubaudžia Petrušką už jo prasikaltimus. O visą šį lėlių teatrą valdo Fakyras, rytietiškas Fakyras. Išėjo labai įdomiai, nes vaikai spektaklį užbaigė pozityviu akcentu. Jie slėpė tą žaisliuką už savęs, perdavinėjo vienas kitam, kad jis neatitektų Fakyrui. Nes žodžio laisvė turi išlikti gyva. Ir scenoje, ir gyvenime, ir kiekviename mūsų.“

 

Tatjana pasakoja šią istoriją rusų kalba:

 

 
 

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: medresių fragmentas Registano aikštėje, Samarkandas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Barbora Didžiokienė. Lėlės portretas. 1927

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro kolektyvas kasmetinėje liaudies teatrų po atviru dangumi festivalio šventinėje eisenoje Palangoje / foto Vytauto Juškevičiaus. - 1984

peržiūrėti

Barbora Didžiokienė. Lėlės artistai. 1922-1928

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro kolektyvas Uzbekijoje / foto Vytauto Juškevičiaus. - 1983

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: gatvės prekeivė (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: Registano aikštė, Samarkandas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: eksterjero fragmentas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: eksterjero fragmentas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: Ulugbek observatorija, Samarkandas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionės nuotrauka: Ulugbek observatorija, Samarkandas (Uzbekistanas). 1965

peržiūrėti

Barbora Didžiokienė. Lėlė su paukščiu. 1931

peržiūrėti

Barbora Didžiokienė. Lėlės smuklėje. 1922

peržiūrėti

Otto Weidtke. Mergaitės su lėle portretas. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lėlė „Lietuvaitė“. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lėlė „Lietuvaitė“. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lėlė „Lietuvaitė“. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lėlė „Lietuvaitė“. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lėlė „Lietuvis“. 1900

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Šaulės H. Ivanauskienė ir Z. Užumeckaitė-Hoisejevienė su savo darbo lėlėmis. 1930

peržiūrėti

Honorata Ivanauskienė su kolege lėlininke ir sukurtomis lėlėmis Šaulių moterų sąjungos parodai. 1931

peržiūrėti

Šaulių moterų sajungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai Honoratos Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Moterų šaulių sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Šaulių moterų sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Šaulių moterų sąjungos parodai H. Ivanauskienės sukurta lėlė su lietuvių tautiniais rūbais. 1931

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė mergaitė su kepurėle

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė moteris tautiniais rūbais

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė berniukas tautiniais rūbais

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė berniukas su dūdele

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Mano kūrinys lėlė keramikinė mergaitė tautiniais rūbais

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė berniukas tautiniais rūbais

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė mergaitė su vainiku

peržiūrėti

Malvina Petraitienė. Meno kūrinys lėlė keramikinė mergaitė tautiniais rūbais

peržiūrėti

Skaitmeninis vaizdas „Majoro Pijaus Dovydaičio dukra Rita Reda su lėle „Rože“ Kaune 1939 metais“. 2016

peržiūrėti

Lėlių teatro pasirodymas Klaipėdos Martyno Mažvydo alėjoje / Bernardas Aleknavičius. - 199?

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro kolektyvas po spektaklio / foto Vytauto Juškevičiaus. - apie 1973

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro aktoriai Zofija Dalia Ramanauskaitė ir Arvydas Rutkauskas lėlių liaudies teatrų festivalyje „Aukštaitijos rampa-84“ Anykščiuose / Zofija Dalia Ramanauskaitė, Arvydas Rutkauskas. - 1984.06.08

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro kolektyvas lėlių liaudies teatrų festivalyje „Aukštaitijos rampa-84“ Anykščiuose / Julija Stepankienė ... [et al.]. - 1984.06.08

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro režisierė Julija Stepankienė ir teatro aktorė Julija Šimonytė lėlių liaudies teatrų festivalyje „Aukštaitijos rampa-84“ Anykščiuose / Julija Stepankienė, Julija Šimonytė. - 1984

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro kolektyvas žirgų lenktynėse Dusetų žirgyno hipodrome / foto Vytauto Juškevičiaus. - 1987

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Spektaklio „Pasaulio sutvėrimas“ fragmentas / Vytautas Juškevičius ... [et al.]. - apie 1977

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Naujametinis spektaklis „Trys mažytės voveraitės“ / Dainius Juškevičius ...[et al.]. - apie 1975

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Spektaklio „Šiaudinis berniukas“ filmavimas Lietuvos televizijoje / Jonas Gavėnas ... [et al.]. - apie 1985

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Rytis Petronis spektaklyje „Saulėgrąža ir gaidelis“ / Rytis Petronis. - 1985

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Zofija Dalia Ramanauskaitė spektaklyje „Saulėgrąža ir gaidelis“ / Zofija Dalia Ramanauskaitė. - 1985

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatras. Arvydas Rutkauskas spektaklyje „Saulėgrąža ir gaidelis“ / Arvydas Rutkauskas. - apie 1985

peržiūrėti

Šiaulių dramos teatro spektakliai (1931-2000). Nora. [Spektaklio „Nora“ (Lėlių namai) afiša] / Henrikas Ibsenas. - 1953

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro spektaklio „Katinėlis Motikas“ fragmentai / foto Vytauto Juškevičiaus. - apie 1972

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro spektaklio „Amžini priešai“ filmavimo Lietuvos televizijoje fragmentai / foto Vytauto Juškevičiaus. - apie 1967

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro spektaklio „Pelėsijos šalyje“ filmavimo Lietuvos televizijoje fragmentai / Vytautas Juškevičius ...[et al.]. - 1984

peržiūrėti

Panevėžio lėlių liaudies teatro spektaklio „Vembu Tembu“ filmavimo Lietuvos televizijoje fragmentai / foto Vytauto Juškevičiaus. - apie 1980-1981

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenė jungia labai skirtingus, įvairių tautų ir kartų Visagino gyventojus - nuo atvykusių iš tolimų kraštų iki čia gimusių, užaugusių ir savo miestą karštai mylinčių visaginiečių.

Du akmenys
Černobylis 2
Atominės močiutės