Sovietai

Puikiai pamenu epizodą, kai stengiuosi prieš klasę pasakoti vaizdžiai, ieškau, galvoju, kokių įdomesnių žodžių įpinti, kad atrodyčiau geriau, ir pavartoju frazę „sovietiniai kariai“.

Ji, matyt, suprato, kad namuose bus klausomasi „Amerikos balso“, kad vaikis nelabai pats supranta, ką pasakoja.

 

Skirtumas tarp „sovietų“ ir „tarybų“ pavadinimų dar ir šiandien gali nusakyti praėjusio laikotarpio vertinimo poziciją. O anksčiau ne to žodžio pavartojimas galėjo reikšti didelius rūpesčius ir netiesiogiai įrodyti draudžiamų radijo stočių klausymą. Apie netyčia prasprūdusius žodžius mokykloje pasakoja Radijo imtuvų muziejaus Tiltiškėse, Zarasų rajone, įkūrėjas Dalius Bučenka:

„Paklaustas papasakoti kažkokią istoriją, susijusią su radiju, kažkaip iš karto prisiminiau juokingą atsiminimą iš mokyklinių laikų. Buvo kokie turbūt 1976–1978 metai, gilus sovietmetis su savo specifika, disciplina, taisyklėmis, bet mes gyvenome, stengėmės, klausėm mokytojų, ir viskas to meto vaikui atrodė visai neblogai...“

 

 

 

„Pamenu, kaip mūsų auklėtoja kažkokio klasės susirinkimo metu aiškina, kaip mes turim ruoštis atsakinėti kitiems mokytojams, kad stengtis visko iškalti mintinai neįmanoma, juk galima prisiminti mažiau datų, skaičių, bet geografijos ar istorijos pamokoje vaizdžiai papasakota tema suteiks daugiau galimybių gauti geresnį pažymį.

Taigi vat tokia ta mano istorija, dabar sunku atgaminti detales, tačiau puikiai pamenu epizodą, kai stengiuosi prieš klasę pasakoti vaizdžiai, ieškau, galvoju, kokių įdomesnių žodžių įpinti, kad atrodyčiau geriau, ir pavartoju frazę „sovietiniai kariai“, „sovietai“ – vat čia ir buvo mano pasakojimas sustabdytas, mokytoja, jaučiu, sutrikus klausia, ką aš čia turėjau minty, ar panašiai, žodžiu, ji, matyt, suprato, kad namuose bus klausomasi „Amerikos balso“, kad vaikis nelabai pats supranta, ką pasakoja.“

 
 
 

„Buvau koks penktokas. Jeigu būčiau buvęs vyresnis, gal būtų sankcijos rimtesnės, o tuo atveju buvau lengvai pabartas, ir to užteko, kad prisiminčiau visam likusiam gyvenimui. Dabar tai kelia juoką, o tais laikais galėjai ir pats, ir tėvai rimtai nukentėti, bet sėkmė lydėjo ir iš viso to liko tik linksmi prisiminimai...“

Istoriniai kontekstai

Vakarų radijo klausymas

Skaityti

Aldona Bivainienė. Tiltiškių malūnas. 1975

peržiūrėti

Per radio ne tik pasikalbėti, bet ir pasimatyti galima. „Kiekvienos valstybės gerovė daug pareina nuo savo krašto gaminių ...“. - 1930-1933

peržiūrėti

Tik dabar Jūs galite pigiai įsigyti gerą radio aparatą! / J. Karvelio prekybos namai. - 1937–1938

peržiūrėti

Lietuvių programa per radio trečiadienio vakarais, lygiai 9 val. vakare. - apie 1920-1940

peržiūrėti

Radio. Elektros lemputės. Elektros instaliacijai medžiaga. - 1936

peržiūrėti

Radio vamzdžiai. - 1927

peržiūrėti

Radio laboratorija. - 1924

peržiūrėti

Kunigas Jonas Maciejauskas darbo kambaryje klausosi radijo imtuvo. Nuotrauka / Jonas Maciejauskas. - apie 1930-1935

peržiūrėti

Veronika Šleivytė. Viktariškiuose per radiją klausoma mišių. 1935-04-20

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Pirmasis radijo aparatas Luokės miestelyje. 1930

peržiūrėti

Karolis Ulozas. Radijo imtuvas Janutėno bute Kukutėliuose. 1928

peržiūrėti

Lietuvos muzikos centro radijo reikmenų kainoraštis. 1920

peržiūrėti

Veronika Šleivytė. "Radijo išleistuvės". 1929-03-08

peržiūrėti

Radijas. 1926-09-12

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Apie savo pomėgius, virtusius kolekcijomis pasakoja plaktukų muziejaus Degučiuose, senovinių eglutės žaisliukų muziejaus Miežiškiuose ir senovinių radijo aparatų muziejaus Tiltiškių vandens malūne įkūrėjai.

Napoleono armijos plaktukas
Radijas - laisvės šauklys
Kalėdinis atvirukas