Židgen chišme
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Židgen chišme

Atsistojau netolies ir nuo kalno pamačiau kaimą, Svijagos upę, mišką palei ją, smėlėtus paplūdimius palei pakrantę, kviečių laukus ir pasijaučiau taip gerai, kad atrodė, jog galiu pakilti ir skristi. Ir uždainavau.

Kai ievos pražysdavo, atrodydavo, tarsi vėl būtų iškritęs sniegas, bet stipraus, malonaus kvapo, kuris jausdavosi net kaime.

 

Totoriai Lietuvoje gyveno nuo viduramžių, o žemių jiems įsikurti dovanojo pats Vytautas Didysis. Dar ir šiandien Lietuvą namais vadinti pasirenka naujai atvykę totoriai. Viena jų – visaginietė Guzel, net tik nepamiršusi gražių gimtinės dainų, bet ir mielai jomis besidalijanti koncertuose visoje Lietuvoje. Apie savo meilę dainai pasakoja ir dainuoja Guzel Aleksejeva:

„Visada mėgau dainuoti. Man daina – tai dalis manęs. Jei ir nedainuoju garsiai, mano viduje vis tiek visada skamba daina. Kai mokiausi mokykloje, vasarai mane išsiųsdavo pas mamos brolį į kaimą. Vietos ten pasakiškos. Virš kaimo, ant kalvų, – lapuočių miškas su kolūkio bitynu, žemuogių, žolelių ir miško gėlių pievomis iki juosmens. Žemiau nuo kaimo, palei Svijagos upę, – ievų miškas. Kai ievos pražysdavo, atrodydavo, tarsi vėl būtų iškritęs sniegas, bet stipraus, malonaus kvapo, kuris jausdavosi net kaime.

Kartą su pussesere kalvose ganėme karves. Ten augo seniai į vieną liniją pasodintos didžiulės piramidiškos tuopos. Atsistojau netolies ir nuo kalno pamačiau kaimą, Svijagos upę, mišką palei ją, smėlėtus paplūdimius palei pakrantę, kviečių laukus ir pasijaučiau taip gerai, kad atrodė, jog galiu pakilti ir skristi. Ir uždainavau: „Matau nuostabias platybes. Matau upes ir laukus. Ši miela šalelė – tai tėvynė mana.“

 

 

 

„Buvo toks amerikiečių dainininkas, kovotojas už laisvę Deanas Reedas. Man labai patiko jo dainos ir jo išvaizda. Ir jis turėjo tokią dainą-giesmę „We shall overcome“ („Mes įveiksime“). Šią dainą jis dainavo Santjago stadione, Čilėje, kai ten į valdžią atėjo diktatorius Pinochetas. Daugelis buvo sušaudyti šiame stadione. Bet D. Reedas nepabijojo ir dainavo, tęsė savo kovą, nežiūrėdamas į nieką. Ir kai man sunku arba aš nežinau, kaip susitvarkyti su situacija – dainuoju šią dainą. Ji man padeda išgyventi ir įveikti sunkumus, su kuriais susiduriu kelyje.“

 
 
 

„Na, ir galiausiai, žinoma, mano tautos dainos – totorių dainos, kurias dainuojame ansamblyje „Miras“ – suteikia man jėgų judėti toliau. Yra sena daina, kuri vadinasi „Židgen Chišme“. Daina yra apie tai, kad tenka palikti savo tėvynę, giminaičius, artimuosius, mylimus žmones ir išvykti toli. Beveik prieš 40 metų aš ir palikau savo gimtas vietas, gimines ir artimuosius ir išvykau paskui vyrą į Lietuvą.

Dar turiu senus auskarus, kurie palaiko mano ryšį su protėviais – tiksliai nežinau, kiek jiems metų, man juos padovanojo tėvo teta, o ši juos paveldėjo iš močiutės, ir jiems jau tada buvo daug metų. Mūsų giminėje įprasta visus papuošalus atiduoti vyriausiai anūkei, kad ji galėtų juos perduoti toliau. Tėvo teta turėjo tik vyriškos giminės anūkus, todėl tie auskarai atiteko man.“

 
 
 

Guzel šią istoriją papasakoja rusų kalba ir atlieka totorišką dainą  „Zhidgen Chishme“

 

 
 

Naugarduko vaiv. ir Ašmenos pav. žemionio totorių karūžos ir ulono Čymbajaus raštas Samueliui Ambrozejevičiui, kuriuo praneša, kad po metų perduos Bahdanavsko (Bogdanovsko) palivarką (Ašmenos pav., Benicos apylinkės)

peržiūrėti

LIETUVOS EVANGELIKŲ REFORMATŲ SINODAS. XI : Lietuvos ir Baltarusijos evangelikų reformatų vietovės. 20 : Kareiviškės492 : [Keleto totorių raštas Jurgiui Teodorui Chreptavičiui dėl stojimo į bajorišką tarnybą už Kareiviškių dvarelyje gaunamas žemes]

peržiūrėti

Vilniaus kapitulos fondas. F43, Bažnytinės valdos. Bokštai. [Šaukimas į Minsko žemės teismą Minsko pav. totoriui Oliskui Petraševičiui dėl Bokštų dvaro baudžiauninkų apiplėšimo ir jų sodybų nuniokojimo]

peržiūrėti

Vilniaus kapitulos fondas. F43, Bažnytinės valdos. Ašmena: miestas ir pavietas. Apie banicijos paskelbimą totoriui Jonui Bogdanovičiui Ičymbajui, negrąžinusiam skolų Jonui Nemirai

peržiūrėti

Vilniaus kapitulos fondas. F43, Bažnytinės valdos. Adutiškis. [Adutiškio totorius R. Jakūbovskis, nukentėjęs nuo gaisro, prašo į Adutiškį atsiųsto administratoriaus kan. Mirskio pašalpos]

peržiūrėti

Žygimanto Senojo privilegija totoriui vertėjui Kulzumanui, kuria jam atiduoda totoriaus Chaziašo Belicos valsčiaus [parašyta pavieto] Ragatnos vietovės baudžiauninkus bei tuščią žemę Manaitepščiną

peržiūrėti

Jokūbas Nezabitovskis mūšyje su totoriais prie Zbaražo 1574 metais /Adolfas Žanas Batistas Bajo. - XIX a. vid.

peržiūrėti

Jonas Damelis. Eskizas „Totorių moteris su dėže". Iš ciklo „Sibiro piešiniai". 1823

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis Kazanės totorės kostiumas iš nugaros. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės iš Kuznecko kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės iš Kuznecko kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės iš Kuznecko kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis Kazanės totoriaus kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis Kazanės totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis nogajų totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis totorės kostiumas iš nugaros. 1779

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Nacionalinis Kuznecko totorės kostiumas. 1776

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Tremtinė Paulina Komaraitė (pirma iš kairės) su draugėmis totorėmis tremtyje 1948 m. 1948

peržiūrėti

Alfonsas Budvytis. Keturiasdešimties totorių kaimas. Nr.1. 1989

peržiūrėti

Alfonsas Budvytis. Keturiasdešimties totorių kaimas. Nr.2. 1989

peržiūrėti

Juozapas Kamarauskas. a) Vilniaus vartai; b) Totorių vartai. 1895

peržiūrėti

Ieva Krikštaponytė. PDV „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Totoriai“. 2018-06-08

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Totorių šeima. 1865

peržiūrėti

Juozapas Ozemblovskis. Totorių mečetė. 1841

peržiūrėti

Jurgis Hopenas. Totorių kapinės netoli Vokės. 1940

peržiūrėti

Juozapas Kamarauskas. Totorių vartai Vilniuje. 1894

peržiūrėti

Juozapas Kamarauskas. Totorių vartai. 1897

peržiūrėti

Ieva Krikštaponytė. Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Totoriai. 2018-06-08

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenė jungia labai skirtingus, įvairių tautų ir kartų Visagino gyventojus - nuo atvykusių iš tolimų kraštų iki čia gimusių, užaugusių ir savo miestą karštai mylinčių visaginiečių.

Mamos patarimas
Atominės močiutės
Rekordinė drobulė