Diskoteka „Radinys“
Garsas apie „Radinį“ netruko pasklisti po plačiais apylinkes - sulaukti šokėjų iš Ukmergės ir Kauno, sukorusių daugiau nei 60 kilometrų, buvo įprasta.
„Viskas prasidėjo apie 1982 m., kai visi kas tik galėjo būrėsi į grupes, mokėsi dainuoti ir groti gitaromis.“
Ar gali kaimo šokiai taip išpopuliarėti, kad į juos trauktų žmonės iš aplinkinių miestų? Ukmergės rajone esančių Sližių diskotekos istorija tai puikiai įrodo. Viskas prasidėjo apie 1982 m., kai visi kas tik galėjo būrėsi į grupes, mokėsi dainuoti ir groti gitaromis. Muzikoje tai buvo auksinis devintasis dešimtmetis – roko legendų, tokių kaip „Queen“, AC/DC, „Def Leppard“, „Pink Floyd“, šlovės laikas.
Sližiuose tuo metu gyveno daug aktyvaus ir muzika besidominčio jaunimo, ambicingai nusiteikusio konkuruoti su miestietiška pramogų pasiūla. Vieną vėlyvą vakarą diskutuojant, kaip paprastus kaimo šokius paversti šiuo tuo ypatingu, paminėtas žodis „radinys“. Taip gimė visokius atradimus Sližiuose žadančios diskotekos vardas.
Geras pavadinimas – pusė darbo. Netrukus imtasi iškabos gamybos – iš medžio lentos išpjaustytos originalaus šrifto raidės, kurias ryškiai raudonai apšviesdavo mirksinčios lemputės. Dirbant vakarais iki išnaktų buvo tobulinamos garso kolonėlės, savadarbiai prožektoriai ir net unikalus šviesos ekranas, kuriam lempučių pirkti bendraminčiai specialiai važiavo į Taliną. Taip darbuojantis paprastą kultūros namų salę pavyko transformuoti į kokybiško garso ir originalių šviesos efektų erdvę, niekuo nenusileidžiančią madingiems miesto klubams.
Tačiau svarbiausia diskotekoje yra muzika. Ir ne bet kokia, o tuo metu naujausia. Nors „Radinio“ kryptis buvo rokas, diskotekų rengėjai turėjo gauti ir disko, ir breiko įrašų, norėdami išlikti populiarūs. Sližiškiai nuolat zujo į Kauną ir nelegalioje prekyboje ieškojo muzikinių radinių savajam „Radiniui“. Magnetinėms juostoms teko išleisti nemažai nuosavų lėšų, tačiau tokios investicijos su kaupu atsipirkdavo matant laimingus ir suplukusius šokėjus.
Garsas apie naujausią muziką pristatantį ir originaliomis šviesomis žybsintį „Radinį“ netruko pasklisti po plačiais apylinkes. Sulaukti šokėjų iš Ukmergės ir Kauno, sukorusių daugiau nei 60 kilometrų, buvo įprasta. Teko išgirsti, kad diskotekoje jau skambėję įrašai net Panevėžį pasiekdavo tik po dviejų savaičių. Žmones į Sližius traukė ir savitos diskotekos tradicijos: šokiai turėjo savo pradžios ir pabaigos himnus. Programa neprasidėdavo be „Queen“, o paskutinė daina buvo renkama balsavimo būdu įmetant popierėlį su dainos pavadinimu į specialią balsadėžę – taip populiariausias gabalas buvo paleidžiamas biso. Beje, nors diskoteka ir vyko kaime, čia šokti vilkint striukes buvo nevalia.
„Radinys“ klestėjo iki pat 1991-ųjų, tad paskutiniais devintojo dešimtmečio metais prasidėjusios Sąjūdžio nuotaikos persmelkė ir Sližių šokius. Vos trispalvė suplazdėjo Vilniaus Vingio parke, ji išsiskleidė ir „Radinyje“. Pridėkite dar fone garsiai skambančią E. Masytės „Laisvę“ ir į tą įelektrintą atmosferą galima įsijausti net dabar.
Sližių „Radinyje“ daugelis šį tą surado: vieni – naujausią muziką, kiti – maišto dvasią ir pirmuosius laisvės spindulius, treti – antrąją pusę. Muzika visiems padėjo laisvėti. Dar iki šiol bendruomenė didžiuojasi legendine dikoteka, kurią primena kultūros namuose išsaugotas jos simbolis – senoji iškaba, mirksinti raudonomis lemputėmis.Diskotekas ruošė ir muzikiniais radiniais dalijosi sližiškiai Kęstutis Verenius, Saulius ir Gediminas Graužiniai, Saulius Karieta, Stasys Vaitonis.
Diskotekos sovietmečiu
Skaityti
Kiti bendruomenės radiniai
Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.
