Išmintingasis akmuo
Parodžiau vietą, kurioje, kaip jaučiau, turėtų atsigulti akmuo. „Ar tu įsivaizduoji, kiek kainuotų vėl technika, kad galėtume perkelti šį akmenį?“ – atsiduso susirūpinęs vyras. Ir tai buvo tiesa.
„Mane aplankė draugė Ramunė, ypatingos pajautos moteris. Nieko jai nesakiau apie akmenį, tačiau ji iš karto prie jo priėjo, pridėjo rankas ir sako: „Liūdnas jis kažkoks...“
Turbūt kiekvienas yra susidūręs su situacija, kai daiktas nesižiūri ten, kur jį padėjome. Be jokių racionalių paaiškinimų, tiesiog jaučiame, kad čia ne jo vieta. O ypač tai pasakytina apie akmenis. Surasti jiems tinkamą erdvę savo sodyboje yra nelengva užduotis. Bet kartais taip nutinka, kad pats akmuo nueina į jam patinkančią vietą. Pasakoja „Laumžirgių žemės“ įkūrėja Alicija Eiliakas:
„Laumžirgių žemės“ širdyje randasi akmenų Taikos sodas. Jis yra pasaulyje žinomo gongų meistro Dono Konro (Don Conreaux, JAV) projekto dalis – akmenų ratai, kurie simbolizuoja įvairių kultūrų vieningumą, nepriklausomai nuo įsitikinimų, rasių ar tikėjimo. Šis sodas – „Laumžirgių žemės“ jėgos vieta, tarsi vorteksas, kaupiantis savyje energiją ir siunčiantis ją į išorę. Jo viduje guli galingas Centrinis akmuo, o aplink jį – akmenys, simbolizuojantys stichijas, kryptis, akmenys su Zodiakais, runomis, baltų ženklais. Po jais užkasti kristalai išdėstyti tokiu būdu, kad energija kauptųsi po Centriniu akmeniu, o iš centro jų gydanti energija siunčiama į išorę, į išorinį pasaulį.“
„Centrinis akmuo jame turi ypač svarbų vaidmenį ir su juo susijusi įdomi istorija. Visos svarbiausios objektų vietos „Laumžirgių žemėje“ buvo planuojamos labai kruopščiai. Energetikas, išmanantis Žemės energijų srautus, tiksliai išmatavo, kur eina vadinamosios Hartmano linijos ir kur pagal jas turi stovėti pastatai. Kur yra vieta pirčiai, laužui ir, be abejonės, kur yra vieta, tinkama jos Centriniam akmeniui, aplink kurį ir užsisuks visa energija.“
„Šioje vietoje įsmeigtas kuoliukas laukė, kada atsiras tinkamas tam akmuo. Praėjo gal metai. Žemėje tuo metu vyko tam tikri darbai ir kuoliukas kažkur pasimetė. O akmuo tuo tarpu atsirado. Vieną dieną Ričardas džiaugsmingai man pranešė, kad akmuo atkeliavo! Jis jau savo vietoje! Nuvykau į Žemę pažiūrėti ir pamačiau jį, galingą gražuolį, gulintį ant kalvos, kurioje planavome sodą. Jis buvo liūdnas. Tokį jį pamačiau. „Jis liūdnas, – sakau Ričardui. – Jam nepatinka ši vieta – čia ne jo vieta.“ Ričardas sutriko. „Tai tikrai ta vieta, – pareiškė. – O jis moka kalbėti užtikrintai.“ „Tikrai tai ji, aš atsimenu, kur buvo kuoliukas“. „Bet jis liūdnas, – nepasidaviau. – Jo vieta čia.“ Ir parodžiau vietą, kurioje, kaip jaučiau, turėtų atsigulti akmuo. „Ar tu įsivaizduoji, kiek kainuotų vėl technika, kad galėtume perkelti šį akmenį?“ – atsiduso susirūpinęs vyras. Ir tai buvo tiesa – šiam galingam akmeniui pakelti vėl reikėtų krano. Tuomet nusprendėme kuriam laikui palikti, kaip yra.“
„Už poros dienų mane aplankė draugė Ramunė, ypatingos pajautos moteris. Nieko jai nesakiau apie akmenį, tačiau ji iš karto prie jo priėjo, pridėjo rankas ir sako: „Liūdnas jis kažkoks...“ Ričardas pasidavė: „Na, tai kur jis pagal tave turėtų būti?“ Ramunė be abejonių ranka parodė tą pačią vietą, kurią rodžiau ir aš. „Dieve, – atsiduso Ričardas, – ką man dabar daryti? Vėl reikės kelių šimtų eurų kranui išnuomoti... „O gal tu jo paprašyk, Ričardai, ir jis pats nueis į vietą? – pasiūlė Ramunė.
Po poros dienų sulaukiau Ričardo, kuris tuomet buvo „Laumžirgių žemėje“, skambučio: „Tai neįmanoma! Pabandėme pastumti akmenį mūsų mažuoju traktoriuku – o jis nuėjo! Pats nuėjo į savo vietą! Kaip per sviestą!“
Gamta yra tobula – viskas joje turi išmintį. O akmenys ypač išmintingi, jie yra Žemės USB raktai, juose užkoduota Žemės ir protėvių atmintis. Jie žino. Jie kalba. Juos reikia gerbti.“
Kiti bendruomenės radiniai
Bendruomenę vienija gongų maudynės, gyvos muzikos koncertai, meditacijos, Tibeto dubenų masažai, dvasinio ir terapinio pobūdžio seminarai, pirties vakarai.
