Ketinimų medis
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Ketinimų medis

Vieną dieną atvažiavome aplankyti savo žemės. Labai nustebome pamatę, kiek daug žievės buvo išbarstyta po visą teritoriją.

Tai kadaise buvo aukščiausias ir įspūdingiausias medis visoje aplinkoje.

 

Senovės baltų tikėjime žaibo nutrenktas žmogus buvo laikomas Perkūno palaimintuoju. Todėl kai vieną dieną žaibas trenkė į Vilniaus rajone įsikūrusios „Laumžirgių žemės“ teritorijoje augančią seną eglę, Eiliakų šeima nusprendė – medį pasveikino Perkūnas. Kaip ši eglė tapo žmonių norų pildymosi vieta, pasakoja Bartoš Eiliakas:

„Vienas „Laumžirgių žemės“ svarbiausių objektų yra Ketinimų Medis. Tai yra medis, kuris dabar tapo ženklu, kurį turbūt jau daug kas sieja su šia žeme. Tai kadaise buvo aukščiausias ir įspūdingiausias medis visoje aplinkoje.“

 

 

 

„Kai jau pradėjome ruošti šią žemę jos ateičiai, kai jau įsivažiavom į projektavimą ir statybas, vieną dieną atvažiavome aplankyti savo žemės. Labai nustebome pamatę, kiek daug žievės buvo išbarstyta po visą teritoriją. Iš pradžių negalėjome suprasti, iš kur ji išvis atsirado, bet priėję prie Ketinimų Medžio supratome – jį pasveikino Perkūnas.“

 
 
 
 

„Pasirodo, kol mūsų nebuvo, į medį trenkė žaibas. Toks stiprus, kad net iškratė jo žievės dalis visoje teritorijoje. Po kažkurio laiko supratome, kad medis, deja, mirė ir pradėjo džiūti, tad turėjome nukirsti jo viršūnę. Tai suteikė jam dabartinę mistišką formą. Taip pat pradėjome kabinti medyje tibetietiškas vėliavėles su užrašytais žmonių norais. Iš čia ir atsirado pavadinimas – Ketinimų Medis.“

 
 

 

 
 
 
 
 
 
 

 

Algimanto Puodžiūno negatyvų kolekcija. Šiaulių rajono gamtos paminklai. Gamtos paveldo objektas Šešiakamienė Bubių eglė Kurtuvėnų regioniniame parke. / Algimantas Puodžiūnas. - 1981

peržiūrėti

Kalėdų eglė Klaipėdos Teatro aikštėje / Artūras Šeštokas. - 1994

peržiūrėti

Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas. Eglynai. 1900

peržiūrėti

Lidija Meškaitytė. Eglutės

peržiūrėti

Artūras Raila. Laukas. I. Iš projekto „Žemės galia“. 1997

peržiūrėti

Artūras Raila. Ąžuolas I. Iš projekto „Žemės galia“. 1997

peržiūrėti

Bronislovas Jamontas. Sena eglė. 1940

peržiūrėti

Arkadijus Rylovas. Eglynas. 1925

peržiūrėti

Antanas Žmuidzinavičius. Eglės. 1943

peržiūrėti

Pranas Lapė. Eglės. 1975

peržiūrėti

Pranas Lapė. Eglė. 1975

peržiūrėti

Pranas Lapė. Eglė. 1975

peržiūrėti

Algirdas Žukauskas. Raganų kalno skulptūra „Perkūnas“ Juodkrantėje. 1980-08

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Mato Menčinsko skulptūra „Perkūnas, lietuvių dievaitis XIII“. 1940

peržiūrėti

Juozas Zikaras. 5 litų monetos projektas (Perkūnas). 1950

peržiūrėti

Jadvyga Dobkevičiūtė - Paukštienė. Perkūnas ir jo karta. 1981

peržiūrėti

Genovaitė Jacėnaitė. Meno kūrinys „Perkūnas“

peržiūrėti

Genovaitė Jacėnaitė. Meno kūrinys „Perkūnas“

peržiūrėti

Genovaitė Jacėnaitė. Meno kūrinys „Trejybė: Dievas, Perkūnas, Velinas“

peržiūrėti

Vincas Kisarauskas. Perkūnas. 1957

peržiūrėti

Juozapas Kamarauskas. Perkūnas. XX a. I p.

peržiūrėti

Bronislovas Jamontas. Nudžiūvę medžiai. 1940

peržiūrėti

Lidija Meškaitytė. Nudžiūvusi pušis. 1957

peržiūrėti

Aš kalbuosi su giria : Kuo skelia žaibas / Anzelmas Matutis

peržiūrėti

Žaibas. - 1931

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenę vienija gongų maudynės, gyvos muzikos koncertai, meditacijos, Tibeto dubenų masažai, dvasinio ir terapinio pobūdžio seminarai, pirties vakarai.

Išmintingasis akmuo
Garsai, kurie sujungia
Protėvių žemė