Mano antroji meilė
„Hmmm, gal ir turėsiu tau pirkėją“, – pasakiau kaimynui. Nežinau, kodėl taip pasakiau. Tiesiog turėjau jausmą, kad turiu čia atvežti žmoną ir parodyti jai šią vietą.
„Ričardai, noriu tau kai ką parodyti. Yra nuostabiai gražus sklypas sodybai, važiuojam, būtinai turi jį pamatyti.“ „Kad man nereikia, mes nenorime daugiau sodybos!“
Antroji gyvenimo meilė gali užklupti ir šalia stovint pirmajai. Taip nutiko Ričardui, kuris iš pirmo žvilgsnio suprato, kad atrado tai, ko seniai ieškojo. Apie likimo pokštus, ženklus ir lemtingą susitikimą pasakoja Ričardas Eiliakas:
„2007 m. pardavę savo sodybą nusprendėme: niekados daugiau sodybų! Mat kelerius pastaruosius metus mūsų sodyba naudojosi vien pažįstami, o mes ten važinėjome tik tvarkyti ir remontuoti. Pardavę sodybą už didesnę pinigų dalį nusipirkome patalpas „Menas Būti“ studijai, o už likusius svajojau nusipirkti... laisvę: „Įsigysiu kemperį ir su šeima keliausime po pasaulį. O dar nusipirksiu motociklą, kurį pakrausiu į kemperį, ir važiuosim laisvės link...“
„Prasidėjus ekonomikos krizei vis delsiau su kemperio pirkimu. Buvo šiek tiek baugu išleisti paskutinius pinigus. Dienos ėjo. Su mano verslo partneriu nuolat sprendėme krizės metu mus užgriuvusias problemas. O atvykstant į biurą vis mane pričiupdavo „įkyrus“ biuro kaimynas: „Ričardai, noriu tau kai ką parodyti. Yra nuostabiai gražus sklypas sodybai, važiuojam, būtinai turi jį pamatyti.“ „Kad man nereikia, mes nenorime daugiau sodybos!“ – bandžiau jo atsikratyti. O šis primygtinai kasdien mane kvietė ir vis siūlė pažiūrėti. „Tai jei ne tau, gal kas iš draugų norės“, – viliojo.“
„Taigi pagaliau pasidaviau ir nuvykome. Vieta tuomet buvo visiškai laukinė. Pamačiau apžėlusias kalvas, žydinčias pievas ir nuostabius senus medžius. „Hmmm, gal ir turėsiu tau pirkėją“, – pasakiau kaimynui. Nežinau, kodėl taip pasakiau. Tiesiog turėjau jausmą, kad turiu čia atvežti žmoną ir parodyti jai šią vietą. Keista, bet Alicija, kuri labiau už mane nenorėjo daugiau sodybų, iš karto sutiko ten nuvykti.“
„Atvykę į Žemę, abu stovėjome tyloje ir po ilgos tylos akimirkos pažiūrėjome vienas į kitą be žodžių. Kažkas mumyse įvyko, nors dar nežinojome, kas Tai. Vakare vykome su gongų sesija pas draugą, pas kurį sutikome Vladą – žmogų, kurį vadinome Vandens Alchemiku ir kuris, kaip girdėjome, „mato, jaučia ir žino“. „Vladai, kas tai per Žemė? – paklausiau jo. Vladas susimąstė... „Tai tavo antroji meilė – atsakė jis po ilgos akimirkos. – Ten, medžių rate, tu pastatysi namą ir būsi jame labai laimingas.
Grįžęs namo iš karto žvilgtelėjau į „Google“ žemėlapį ir pamačiau jį, medžių ratą. Ir abejonių daugiau nebeliko – kitą dieną nupirkome sklypą, kurį pavadinome „Laumžirgių žeme“.
Kiti bendruomenės radiniai
Bendruomenę vienija gongų maudynės, gyvos muzikos koncertai, meditacijos, Tibeto dubenų masažai, dvasinio ir terapinio pobūdžio seminarai, pirties vakarai.
