Namo lentelė
Nuo vaikystės mergaitę domino keista pastogėje pasislėpusi medinė lentelė. Joje buvo užrašyti tuo metu nesuprantamai atrodantys rašmenys.
„Jau pramokusi mokykloje skaityti rusiškai, Albina iššifravo ilgai jos smalsumą žadinusius ženklus – tai buvo vardas ir pavardė, užrašyti kirilica.“
Ukmergės rajono Gavėnonių kaime stovi graži dviejų galų etnografinė sodyba skiedromis dengtu stogu. Antrą šimtmetį baigiančiame skaičiuoti name pasikeitė jau šešios gyventojų kartos. Jame gimė ir augo Albina. Nuo vaikystės mergaitę domino keista pastogėje pasislėpusi medinė lentelė. Joje buvo užrašyti tuo metu nesuprantamai atrodantys rašmenys „ОСИПЬ КИВИЛКШТА“, užrašytas numeris „N2“ ir nupieštas nematytas lenktas kirvis. Šis ženklas čia ramiai sau kabojo nuo dar carą menančių laikų.
Jau pramokusi mokykloje skaityti rusiškai, Albina iššifravo ilgai jos smalsumą žadinusius ženklus – tai buvo vardas ir pavardė, užrašyti kirilica: Osip Kivilkšta t. y. Juozas Kevelkšta. Tačiau kas tas Kevelkšta? Juk jos šeimos pavardė yra Novikai. Ir kokia tuomet kirvuko reikšmė? Pradėjusi klausinėti tėvų Albina išsiaiškino, kad jos mamos mergautinė pavardė yra Kevelkštaitė. Tai daug ką paaiškina, nes kitame namo gale gyveno Albinos mamos sesers šeima. Vadinasi, namas – Kevelkštų, o ji turi tėčio pavardę. Ant lentelės minimas Juozas buvo jossenelisiš mamos pusės.
Vėliau Albinos tėtis Stasys papasakojo, kad anais laikais tokias lenteles kabindavo ant kiekvieno namo, kad žmonės žinotų, kokį įrankį neštis kaime kilus gaisrui. Kiekvienam galinčiam padėti gesinti gaisrą žmogui būdavo priskiriamas įrankis, su kuriuo jis turėjo skubėti į gaisravietę: tai galėjo būti kibiras, kirvis, kablys ar kitas daiktas. Kirvis buvo pavaizduotas piešiniu tam, kad lekiantis į gaisrą Juozas lengviau prisimintų, ką turi pasiimti.
Praėjus keliems dešimtmečiams žurnale „Šeimininkė“ Albina perskaitė apie konkursą „Mano šeimos relikvija“ ir nutarė jame sudalyvauti. Sprendimas pasiteisino – Albinos lentelė tapo viena konkurso nugalėtojų. Tai moterį paskatino dar daugiau pasidomėti šio ypatingo ženklo istorija pas pažįstamos vyrą ugniagesį, taip pat Veprių muziejuje. Taip lentelė po namo stogu padėjo Albinai atskleisti ne tik savo giminės medį, bet ir priešgaisrinės saugos pradžią Lietuvos kaime. Senajai Kevelkštų sodybai pradėjus trečią šimtmetį, lentelės ir istorijos saugojimą išdidžiai perims jaunoji – Albinos vaikų ir anūkų – karta.
Kiti bendruomenės radiniai
Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.
