Smetoniški pasai
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Smetoniški pasai

Aukso žiedus sumainiusi pora dovanų gavo du tuščius tarpukario Lietuvos piliečių pasus be nuotraukų ir įrašų. Bet tai nebuvo tik kolekcinė vertybė, tai kartu buvo ir pabėgimo planas.

Planas buvo drąsus: jei tik pasisektų kaip nors ištrūkti už geležinės uždangos, Rūta su Česlovu vyktų į Vatikaną.

 

Totalitarinė imperija gali uždaryti ištisas tautas į geležine uždanga apjuostą kalėjimą, bet neturi jokių priemonių uždrausti žmonėms svajoti apie laisvę. Vieni tokių svajotojų yra Rūta ir Česlovas Lukenskai, po vestuvių sukūrę neįtikėtiną planą ištrūkti į laisvąjį pasaulį.

1984-aisiais aukso žiedus sumainiusi pora dovanų gavo du tuščius tarpukario Lietuvos piliečių pasus be nuotraukų ir įrašų. Bet tai nebuvo tik kolekcinė vertybė, tai kartu buvo ir pabėgimo planas. Po Antrojo pasaulinio karo užsienyje ilgainiui liko tik trys neuždarytos oficialios Lietuvos pasiuntinybės: Vašingtone, Londone ir Vatikane. Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos okupacijos, o prie jo veikusioje pasiuntinybėje iki 1983 m. darbavosi ir Lietuvos diplomatijos šefas išeivijoje S. Lozoraitis. Vėliau jo pareigas perėmė S. A. Bačkis, o nuo 1987-ųjų – S. Lozoraitis jaunesnysis.

Planas buvo drąsus: jei tik pasisektų kaip nors ištrūkti už geležinės uždangos, Rūta su Česlovu vyktų į Vatikaną. Čia susirastų pasiuntinybę, į tuščius pasus įsiklijuotų savo nuotraukas ir gautų Lietuvos diplomatijos šefo parašą bei antspaudą. Taip būtų galima save legalizuoti laisvoje pasaulio pusėje ir laisvai, nevaržomai kurti savo gyvenimą. Bet, žinoma, pirmiausia reikėjo gauti leidimą išvykti iš Sovietų Sąjungos. O tokius leidimus gauti paprastiems žmonėms buvo neįmanoma.

 
 

 

 
 

Leidimų išvykti negavo ir jaunieji Lukenskai. Tiesą pasakius, jų neišleido net į Bulgariją,  sovietams draugišką valstybę. Tačiau svajonė apie laisvę liko gyva ir tušti nepriklausomos Lietuvos pasai ilgai buvo laikomi namuose. Rūta juos retkarčiais parodydavo vaikams ir tik gerai pažįstamiems, patikimiems žmonėms. Rankose kas kartą vartant žalius laisvos Lietuvos pasus, matant Vytį ir užrašus lietuvių kalba, nors kelias akimirkas būdavo galima pasijusti laisvu žmogumi.

 
 
 

Šiandien Rūta ir Česlovas gyvena Kultuvėnų kaime, o jų namai yra tapę ne tik vietos bendruomenės, bet ir žmonių iš kitų miestų traukos vieta. Rūta organizuoja „Kalendorinių vaišių“ seminarus, pažintines išvykas gamtoje, o jos vyras Česlovas skaito paskaitas ir veda praktinius meninius užsiėmimus. Tušti tarpukario pasai puikiai išsilaikę ir saugomi mažoje medinėje dėžutėje ateities Lukenskų kartoms kaip svajonės apie laisvę prisiminimas.

 

Istoriniai kontekstai

Lietuvos Respublikos pasai

Skaityti

Diplomatas Stasys Lozoraitis, Valstybės kontrolierius Vincas Matulaitis, Vincenta Lozoraitienė ir nežinomas asmuo Palangoje. 1950

peržiūrėti

Diplomatas Stasys Lozoraitis Italijoje. 1950

peržiūrėti

Diplomatas Stasys Lozoraitis (1898–1983). 1950

peržiūrėti

Diplomatas Stasys Lozoraitis su Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto darbuotojais (?). 1950

peržiūrėti

Lietuvos Respublikos piliečio pasas

peržiūrėti

Emilijos Putvinskienės pasas. 1920-06-12

peržiūrėti

Unės Babickaitės rankraščių fondas. - 1903-1961. 15 : [Unės Babickaitės-Graičiūnienės užsienio pasas, išduotas 1926 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Vašingtone]. - 1926.I.11

peržiūrėti

Bolio Sabaičio pasas

peržiūrėti

V.Mykolaičio-Putino pasas. 1924-06-20

peržiūrėti

Petro Rapševičiaus [Rapšio] pasas Nr. 453772. - 1920.09.10

peržiūrėti

Asmens liudijimas

peržiūrėti

E. Šakėnaitės užsienio pasas. 1932-12-12

peržiūrėti

Lietuvos Respublikos užsienio pasas, išd. Amieliui Volpertui. 1929-07-10

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.

Petronės armonika
Namo lentelė
Tėčio domkratas