Ponios rožė
Ponios rožė, pergyvenusi pasaulinius karus, revoliucijas ir klimato išbandymus, ir šiandien žydi baltais pilnaviduriais žiedais ir skleidžia tikrą, autentišką, labai kvapnų aromatą.
„Ir štai kartą, dirbdama gretimame dvare, iš dvarininko žmonos ponios Bielinskienės gavo dovaną – rožės sodinuką.“
Važiuojant per Kultuvėnus akį patraukia kruopščiai iš krūmų iškarpyti Gediminaičių stulpai. Kad čia gyvena augalams ir grožiui neabejingas žmogus, supranti iškart: aplink namus – daugybė įvairiausių gėlių, krūmelių ir medžių, sudarančių nedidelį, bet išpuoselėtą botanikos parką. Tai – ponios Janinos Savickienės sodyba.
Iš visų augalų ypatingiausią istoriją gali papasakoti rožė, menanti dar Janinos prosenelės Veronikos Jaskūnaitės laikus. Gyveno ji baudžiavos laikais, XIX a. Kaip ir dauguma to meto valstiečių, vertėsi kukliai, pati pindavosi vyžas. Ir štai kartą, dirbdama gretimame dvare, iš dvarininko žmonos ponios Bielinskienės gavo dovaną – rožės sodinuką. Pati Bielinskienė rožę gavo iš vienuolyno Kaune. Tai buvo senovinė veislė, panašesnė į erškėtį ir pasižyminti dideliu kvapnumu. Šią lepią gėlę anuomet daugiausia galėdavai išvysti dvarų gėlynuose, todėl auginti rožę šalia savo paprasto namelio buvo retas dalykas. Prosenelė saugojo augalą nuo šalčių, kenkėjų ir ligų nuolat iš atžalų jį padaugindama. Šį darbą perėmė Janinos močiutė ir dukrai – Janinos mamai – paliepė rožę saugoti ir išlaikyti kaip „probobutės“ atminimą. Taip šeimos moterys augalo priežiūrą, kaip brangią relikviją, perduodavo iš kartos į kartą sykiu su šia istorija.
Janina įsitikinusi, kad meilė augalams jų giminėje paveldima. Būtent todėl ponios rožė, pergyvenusi pasaulinius karus, revoliucijas ir klimato išbandymus, ir šiandien žydi baltais pilnaviduriais žiedais, stiebiasi į aukštį ir skleidžia tikrą, autentišką, labai kvapnų aromatą. Janina šią rožę dabar puoselėja savo darželyje ir sako, kad kai kada kam nors ir padovanoja gėlės atžalą. Tad jei pasiseks, galbūt ir Jūs galėsite savo gėlyne džiaugtis šiuo ypatingu augalu.
Moteris gali papasakoti ne vieną istoriją apie savo sodą: ir kaip užaugo šešios palmės, kurių sėklas siuntėsi iš Sočio, ir kaip nerasdama turguje ko nors originalesnio retesnių augalų užsisako internete, ir kaip planuoja važiuoti į Vilnių parsivežti užsienietiškų medžių. Tikrai nesuklysi, kad Janinos meilė augalams yra paveldėta iš pačios prosenelės.
Rožės Lietuvoje
Skaityti
Kiti bendruomenės radiniai
Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.
