Radijas - laisvės šauklys
Tais laikais radijukas buvo ir šviesa, ir pramoga, ir langas į pasaulį. Aš dabartiniam žmogui aiškinu taip: Radijukas buvo artimas dabartiniam kompiuteriui, kur tu turi prieigą prie viso pasaulio informacijos.
„Vietoj miego pasisėdėjimas prie radijo aparato ypač savaitgaliais tęsdavosi iki paryčių. Radijo bangos tuo ir išskirtinės, kad jos nesupranta valstybių sienų, keliauja pas klausytoją ir džiugina jo ausį, plečia pasaulėžiūrą.“
Sakoma, kad komunizmą sugriovė ne Vakarų karinė galia, o džinsai ir rokenrolas. Zarasiškis Dalius, Radijo imtuvų muziejaus Tiltiškių malūne įkūrėjas, nuo vaikystės gaudė laisvojo pasaulio bangas įvairiais radijo aparatais. Giedromis naktimis AM dažniu iš už geležinės uždangos atsklidusi muzika pasiekdavo jaunąjį klausytoją net jo tolimame Zarasų rajono vienkiemyje. Pasakoja Dalius Bučenka:
„Šiuolaikiniam žmogui sunku įsivaizduoti, kad gyvenimas dabar nebe toks, koks buvo anksčiau. Kaip daugeliui, taip ir man, daugybė vaikystėje patirtų įspūdžių iki šiandien kelia nostalgišką, mielą bei malonų prisiminimą. Nors dabartinis jaunas žmogus to malonumo turbūt mažai įžvelgtų, bet buvo toks laikas, kaip aš mėgstu sakyti: Ačiū Dievui, nebuvome pliki, basi, alkani, ir tai jau buvo gerai. Nebuvome ir visiški tamsuoliai, nors gyvenome gana atokiai nuo aplinkinių.
Mano gimtinės net „kaimu“ nepavadinsi – tai buvo miško pakrašty esantis vienkiemis, o iki artimiausio kaimyno ne mažiau kaip kilometras per krūmynus. Jo trobesių net nesimatė, tad save galėčiau apibūdinti, kad kilęs iš miškų. Iki 1970 m. neturėjom elektros energijos, bet turėjom kunigo už tėvuko patarnavimus dovanotą amerikietišką ZENITH kompanijos komplektuką, kurį sudarė vėjo sukamas generatorius (dinama), kuris maitino radijo aparatą, o namuose esančiuose kambarėliuose švietė kelios mažutės lemputės, ir tai reiškė, kad gyvenome jau be žibalinių lempų.“
„Tais laikais radijukas buvo ir šviesa, ir pramoga, ir langas į pasaulį. Aš dabartiniam žmogui, kad jam būtų suprantama, aiškinu taip: „Radijukas buvo artimas dabartiniam kompiuteriui, kur tu turi prieigą prie viso pasaulio informacijos.“ Tais laikais, kad ir kukliai, radijas leido savo namuose girdėti visą pasaulį. Ano meto politinė situacija labai priešinosi, kad žmogus klausytų laisvojo pasaulio, bet net trukdymai nepadėjo. Mes girdėjome ir žinojome, kas vyksta už Atlanto, kaip gyvena Europa. Kiekvienas turėjo savo mėgstamas laidas. Norėdami kitokių žinių, politikos, galėjo išgirsti savo gimtąja kalba iš Amerikos. Muzikos mėgėjams, radijas buvo didžiulė galimybė klausytis ir sužinoti tai, kas populiaru pasaulyje.
Ačiū tokioms radijo stotims kaip „Radio Luxembourg“, „BBC Radio“,„1 Lenkų radijo“ laidai „Lato z Radiem“ tuo metu, ir tai buvo tarsi kompiuterio naršyklė, su kurios pagalba sužinodavai tiek įdomaus, kad negalėdavai atsitraukti. Vietoj miego pasisėdėjimas prie radijo aparato ypač savaitgaliais tęsdavosi iki paryčių. Radijo bangos tuo ir išskirtinės, kad jos nesupranta valstybių sienų, keliauja pas klausytoją ir džiugina jo ausį, plečia pasaulėžiūrą. Jei ne radijas, sunku įsivaizduoti, kaip būtų suorganizuotas „Baltijos kelias“ nuo Vilniaus iki Talino.“
„Dabar gyvename išmaniųjų technologijų pasaulyje, jos labai patrauklios, daug duodančios, bet labai lengvai pažeidžiamos. Karas ar gamtinės anomalijos, tokios kaip audros, žemės drebėjimai, labai greitai sunaikintų šių dienų pažangiausius informacijos šaltinius, ir jeigu taip, neduok, Dieve, nutiktų, vėl puikiai pasitarnautų senasis gerasis radijukas. Žmonija neliktų atskirta nuo pasaulio, nes informacija, skleidžiama radijo bangomis, ir būtų patikimiausia bei pigiausia ryšio priemonė. Štai jums ir atsakymas, iš kur, dėl ko ta meilė senajam radijo imtuvui.“
Vakarų radijo klausymas
Skaityti
Kiti bendruomenės radiniai
Apie savo pomėgius, virtusius kolekcijomis pasakoja plaktukų muziejaus Degučiuose, senovinių eglutės žaisliukų muziejaus Miežiškiuose ir senovinių radijo aparatų muziejaus Tiltiškių vandens malūne įkūrėjai.
