Tėčio domkratas
Domkratas pakeldavo techniką, sijas, kitas sunkias konstrukcijas. Apie gerą galingą įrankį pasklido žinia ir Stasės tėtis pradėjo jį skolinti apylinkių žmonėms.
„Šeimoje buvo pasakojama, kad domkratas nesunkiai pakeldavo visą traukinio vagoną.“
Stasės tėtis niekada nebūtų pagalvojęs, kad toks senas daiktas taps toks nepamainomas ir reikalingas žmonėms. Be visa to, dar ir padės išmaitinti šeimą. Tėtis gimė 1904 m. ir pirmajame nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje pradėjo dirbti geležinkelyje prie Kalvarijos miestelio. Čia darbininkai naudodavo specialų domkratą – rankinį kėliklį, leidžiantį palengva pakelti labai didelius svorius. Šeimoje buvo pasakojama, kad domkratas nesunkiai pakeldavo visą traukinio vagoną.
Per istorinius XX a. vidurio verpetus Stasės tėčiui pavyko išsaugoti šį įrankį ir pokario metais pasiimti į Dzūkiją. Čia, jau gimus Stasei, jisdirbo kolūkių statybose. Domkratas ir naujoje srityje buvo nepakeičiamas – pakeldavo techniką, sijas, kitas sunkias konstrukcijas. Apie gerą galingą įrankį pasklido žinia ir Stasės tėtis pradėjo jį skolinti apylinkių žmonėms: kas visą namą norėjo pakelti, kas – rąstus, kam statybose prireikdavo. Žmonės už pagalbą atsilygindavo, ir tai padėjo šeimai išgyventi sunkiomis pokario sąlygomis.
1976-aisiais Stasės šeima atsikraustė gyventi į Sližius. Su kitais svarbiausiais daiktais, žinoma, pasiėmė ir smetonišką domkratą. Netrukus ir šiose apylinkėse pradėjo sklisti kalbos apie senovinį, bet labai kokybišką ir galingą kėliklį. Taip ir Aukštaitijoje senasis domkratas ne vienam pagelbėjo ūkyje, statybos darbuose.
Šiandien šis šeimos turtas saugomas pas Stasės dukrą, vis dar pasiruošęs padėti, kai tik jo kam prireiks. Nors jau visas rūdimis nusėtas ir, palyginti su moderniais kėlikliais, gana sunkus, šis daiktas visuomet bus širdžiai brangus. Nes Stasei primena labai svarbų žmogų jos gyvenime – tėtį.
Kiti bendruomenės radiniai
Ukmergės rajono Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2003 m. susivienijo sukūrę veiklią Sližių krašto bendruomenę.
