Kreiva nosis
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Kreiva nosis

Tokia veikla buvo labai rizikinga, nes ešelonai gerai saugomi. Vienas kartas jaunuoliams buvo lemtingas.

Jauni draugai ginklų neturėjo, tačiau sugalvodavo būdų, kaip pakenkti svetimai kariuomenei.

 

Vieni paveldi juodus kaip varno sparnas plaukus, kiti – ežero mėlynumo akis, dar kitiems tėvų genai dovanoja nedideles duobutes skruostuose. Bet pasitaiko ir tokių, kurie paveldi netobulumus. Kreivumus, kurie kaip ženklas žymi priklausymą vienai šeimai ir jos puoselėjamoms vertybėms.

Kai GitaiVilčiauskienei gydytojai jaunystėje pasakė, kad reikės nosies pertvaros operacijos, moteris nustebo. Į nosį niekada gavusi nebuvo ir traumų neturėjo. Ar gali būti, kad kreiva nosis paveldėta? Taip tikrai galėjo būti. Nes Gitos tėčiui atlikta tokio pobūdžio operacija. O kodėl jo nosies pertvara kreiva – jau mistikos kupina istorija.

 

 

 

Gitos senelis Jonas Gudaitis Antrojo pasaulinio karo metu dalyvavo slaptame antinacistiniame pasipriešinime. Jauni draugai ginklų neturėjo, tačiau sugalvodavo būdų, kaip pakenkti svetimai kariuomenei. Gyvendami Radviliškio rajone esančiame Baisogalos miestelyje, pro kurį eina svarbus geležinkelis, tam turėjo gerą progą. Naktimis nutaikę tinkamą progą, vaikinai gadindavo traukiniais vežamą vokiečių karo techniką – į šarvuočių, tankų ir kitų transporto priemonių degalų bakus pripildavo smėlio ir vandens.

Tokia veikla buvo labai rizikinga, nes ešelonai gerai saugomi. Vienas kartas jaunuoliams buvo lemtingas. Sučiupti nusikaltimo vietoje visi draugai, tarp jų ir Jonas, buvo išsiųsti į Vilniuje esantį Lukiškių kalėjimą. Praleidę čia vienus metus, rezistentai tuometės valdžios sprendimu buvo nuteisti myriop. Šis įsakymas buvo iškabintas Baisogalos miestelio skelbimų lentose, kad kitiems būtų bauginantis pavyzdys, kas gresia už pasipriešinimo veiksmus. Jono sesuo plakatus net nuplėšydavo, norėdama apsaugoti likusią šeimą nuo pasekmių.

 
 
 
 

Atėjus nuosprendžio įvykdymo dienai, kaliniai buvo išvežti sušaudyti. Tačiau viskas pakrypo ne pagal numatytą planą. Šeimos legenda byloja, kad, vedant pasmerktuosius į bausmės įvykdymo vietą, draugai pasipriešino ir ištrūko. Jonas bandydamas pabėgti nuo vokiečio kareivio gavo šautuvo buože į nosį, ir taip ji liko kreiva visam gyvenimui. Bet Jonas dėl šio sužalojimo nesielvartavo. Atvirkščiai – šis įvykis ir Jono sužalota nosis tapo visos šeimos gerbiamu pasipriešinimo simboliu.

Niekas nežino, kaip Gitos tėtis paveldėjo kreivą senelio nosį. Galbūt patys genai nusprendė, kad šį išvaizdos atributą reikia įtraukti į DNR ir perduoti kitoms kartoms kaip laisvės siekio priminimą.

 

Antanas Kliauga. „Vokiečių okupacija". 1980

peržiūrėti

Fotografija. Politiniai kaliniai. 1955-06-29

peržiūrėti

Boleslovas Motuza. Kaliniai. 1964

peržiūrėti

Fotografija. Politinis kalinys

peržiūrėti

Vytautas Mackevičius. Pirmasis sniegas. Vilnius, Kosciuškos gatvė. 1943

peržiūrėti

Vilnius. Rathausplatz / foto V. Augustinas. - 1942–1943

peržiūrėti

Vilnius. Die Grosse – Strasse / V. Augustino foto. - 1942–1943

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Baisogalos eiguliai. 1939

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Vokietijos armijos karinis vilkikas su šarvuočių pabūklais vyksta į Rygą. 1941

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Vokietijos armijos karių kolona žygiuoja į Rytus (Rusiją). 1941

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenėje susibūrę veiklūs žmonės, kurių gyvenimai susipynę su Joniškiu, Žagare ar šiais abejais miestais. Čia Ryga arčiau nei Vilnius, o sapnai tikresni, nei atnaujinta geležinkelio stotis.

Dramblys Rygoje
Paulinos pėdomis
Sapnas