Jūratės staklės
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Jūratės staklės

Juzefa sakydavo: „Stakles atiduosiu tik tam, kas moka austi.“ Be trumpų pačios Juzefos instrukcijų prieš daugelį metų, Jūratė daugiau nieko nemokėjo. Bet viskas įmanoma, jei tik yra noro.

„Jūratė žinojo viena – didmiestyje ji gyventi nebenorinti. Reikėjo tik vieno lemtingo postūmio. Ir jis atėjo 2017 metais

 

Joniškietę Jūratę Sabaitęį Žagarę atvedė savanorystė. Čia, kai tik atsirasdavo laisvo laiko, ji į draugiją pasiimdavo užsienietę kolegę ir leisdavosi ieškoti pagyvenusių žagariečių, galinčių papasakoti įdomių istorijų. Tiesiog įdomumo dėlei. Taip savanorės pasibeldė ir į Juzefos Lapinskienės duris. Pasakoja Jūratė:

 

 

 

 

Garbingo amžiaus moteris apsidžiaugė netikėtomis viešniomis, atėjusiomis daugiau sužinoti apie jos gyvenimą. O ji turėjo ką apie save papasakoti. Kaip 1948 m. tremiant jos šeimą pavyko vaikus iškelti pro namų langus prisakius bėgti per laukus į Latviją, kaip ji pati stebuklingai išlipo iš gyvulinio vagono paskutiniu momentu atsidarius durims, kaip vėliau dar kartą buvo suimta, kalinta ir sugebėjo grįžti. Viešnioms Juzefa aprodė ir savo vyro pagamintas audimo stakles. Jūratė su drauge buvo prie jų pasodintos, supažindintos su audimo technika ir perspėtos – norint austi, reikia turėti kantrybės. Tuo pažintis su Juzefa ir baigėsi, tačiau sena ir graži audimo tradicija paliko ilgalaikį įspūdį.

 

Vėliau Jūratės gyvenimas klostėsi pagal įprastą scenarijų: studijos Vilniuje, rimtas darbas ir karjera. Sostinėje planuoti dveji metai virto į trylika. Miestas, iš pradžių žavėjęs kultūriniu gyvenimu, su metais tapo monotoniškas, įsisuko vidinė tuštuma. O su ja stiprėjo ir visada kirbėjusios mintys sugrįžti į gimtąjį miestą. Tačiau kuo ten užsiimti? Iš ko gyventi? Veikli moteris nedrįso žengti pirmo žingsnio. Bet žinojo viena – didmiestyje ji gyventi nebenorinti. Reikėjo tik vieno lemtingo postūmio. Ir jis atėjo 2017 m. Pasakoja Jūratė:

 

 
 
 

Tik vienas dalykas dar buvo neišspręstas – Juzefa sakydavo: „Stakles atiduosiu tik tam, kas moka austi.“ Be trumpų pačios Juzefos instrukcijų prieš daugelį metų, Jūratė daugiau nieko nemokėjo. Bet viskas įmanoma, jei tik yra noro. Ir, žinoma, kantrybės. Jūratė Vilniuje susirado audimo mokytoją, per pavasarį pramoko pagrindų ir jau vasarą atvyko pas Juzefą į Žagarę. Tuomet audėjai jau buvo 101-i. Čia Jūratės laukė tikra staigmena. Pasiklausykite:

 

J. Lapinskienė iškeliavo 2020 m, likus keliems mėnesiams iki 103-iojo gimtadienio. Dabar Jūratė dar tik pratinasi prie mažo miesto ritmo, jaukinasi stakles ir mokosi kantrybės.

 
 
 
 
Istoriniai kontekstai

Siuvimo mašina tremtyje

Skaityti

Bronislovo Tarabildos negatyvų kolekcija. 1956-1970. Žagarės kultūros namai, apie 1956–1957 m. / nuotr. B. S. Tarabildos. - 1956/1957

peržiūrėti

Viktoras Kuprevičius. Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios fragmentas. 1932

peržiūrėti

Mečislovas Sakalauskas. Žagarės bažnyčios durys

peržiūrėti

Vincas Uždavinys. Žagarės rūmai. 1927

peržiūrėti

Vincas Uždavinys. Žagarės rinka. 1929

peržiūrėti

Vincas Uždavinys. Žagarė. 1929

peržiūrėti

Algimanto Puodžiūno negatyvų kolekcija. Šiaulių rajono tautodailė. Tautodailininkės Apolonijos Šliūpienės audimo darbų ekspozicija Kuršėnuose (Šiaulių raj.), tautodailininkės name. 1985 m. / Algimantas Puodžiūnas. - 1985

peržiūrėti

K. Butkus. Penkios Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentės prie audimo staklių. 1935

peržiūrėti

Antanas Tamošaitis. Audėja sėdi prie audimo staklių. 1927

peržiūrėti

K. Butkus. Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentės prie audimo staklių. 1935

peržiūrėti

Sprąstis „spręstis“ – audimo staklių prietaisas

peržiūrėti

Juostų audimo dirbtuvės Skapiškyje 1921. 1921

peržiūrėti

Magdalena Birutė Stankūnienė. Audimas. Iš ciklo „Lietuvos kaimo moters darbai“. 1979

peržiūrėti

Audimo praktika. 1935

peržiūrėti

Ignas Končius. Audimo staklės J. Drungėlos sodyboje. 1936

peržiūrėti

Juozas Timukas. Audimo staklės prie lango. 1937

peržiūrėti

Žakardinės audimo staklės

peržiūrėti

Audimo staklės

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Bendruomenėje susibūrę veiklūs žmonės, kurių gyvenimai susipynę su Joniškiu, Žagare ar šiais abejais miestais. Čia Ryga arčiau nei Vilnius, o sapnai tikresni, nei atnaujinta geležinkelio stotis.

Dviračiu į laisvę
Sapnas
Traukinio pasitikimas