Sližių bendruomenė

Bendruomenės istorijas surinko asociacijos „Kūrybinės jungtys“ nariai: aktorius Eimantas Bareikis ir vizualiųjų menų kūrėja, edukatorė Austėja Tavoraitė.

Eimantas: „Prieš susipažįstant su Sližių krašto bendruomene žinojome, kad kažkur netoli Ukmergės šalia Veprių miestelio yra tokie Lukenskų namai, kur gyvena, kuria ir buria kaimelio bendruomenę menininkai Česlovas ir Rūta Lukenskai. Su kolege iš asociacijos “Kūrybinės jungtys” Austėja važiavome į pirmą susitikimą su Veprių miestelio bendruomene. Pasirodo, kad tai buvo ne Vepriai, o Sližiai, taigi ir bendruomenė ne Veprių, o Sližių kaimo ir susitikimas vyko Sližių bendruomenės namuose.

Žmonės susirinko šilti ir draugiški, tai buvo galima justi nuo pat pirmo susitikimo momento. Tiesa, paprašius visiems drauge susėsti į ratą kilo daug klausimų, kam ir kodėl, nes mums buvo paruošta garbinga vieta prie vaišėmis nukloto stalo Sližių bendruomenės namų salėje. Visi kiti susėdo priešais, žodžiu taip, kaip klasėje sėdi mokytojas ir mokiniai.

Kaimai ir miesteliai retėja ir sensta, todėl ir šią bendruomenę sudaro vyresnio amžiaus žmonės – Sližių krašto šviesuomenė. Bibliotekininkė Aldona, folklorinio ansamblio „Siemanys“ meno vadovė – Stasė, bendruomenės namais besirūpinantis Kęstutis ir jo mama Albina, audėja Janina, ansamblio dalyvė Rima, pedagogė, kulinarė ir menininkė Rūta.

Žmonės kuklūs ir paprasti, susitikimo pradžioje teigė, kad neturi, ką įdomaus papasakoti. Savo istorijomis dalinosi atsargiai ir nedrąsiai. Vėliau paaiškėjo, kad bendruomenė turi labai daug įdomių istorijų ir vertų dėmesio daiktų.

Miestelis gyvas dėka šių žmonių, kurie buria bendruomenę, organizuoja ir rengia šventes. Kiekvienas šios bendruomenės žmogus labai įdomus, savitas ir ištikimas Sližiams. Čia visiems žinoma Rasų šventė su visomis tradicijomis, dainomis ir šokiais.

Įsimintiniausias paskutinis susitikimas su Sližių krašto bendruomene, kuris įvyko vasaros pabaigoje. Tai buvo piknikas lauke po akacijomis, kuriame visa bendruomenė sunešė savo gamybos valgius ir užkandžius ir kuris yra užfiksuotas fotografo Tado Sližių krašto bendruomenės nuotraukose.“

Austėja: „Pirmasis susitikimas su braškėmis prie stalo įkvėpė ir nuteikė šviesiai ir savai. Projekto pradžia, pirmoji bendruomenė - daug abejonių, nežinia ką sutiksime atvykę, ar išvis sutiksime ką atvykę? Važiavome į Veprius, bet pasirodo iš tikrųjų į Sližius, kur sutikome gražią žmonių bendruomenę, kuri mane ir kolegą Eimantą Bareikį pasitiko labai šiltai ir jau po kelių sesijų jautėmės savi atvykdami į Sližius.

Gražų ir atvirą santykį kūrė su mumis bendruomenė, būtent tas suteiktas pasitikėjimas mūsų darbu ir leido dirbti kartu kaip grupei, kaip komandai, kurioje svarbūs ir saugūs visi. Ši bendruomenė man leido pajusti tą gražų žmonių santykį, kuris ir gali būti tik nuoširdžių ir vienas kitą mylinčių ir gerbiančių žmonių rate. Geriausiai bendruomenę man atspindi jų sukurtos dainos priedainis: “Mažas skliautelis dangaus, didis artumas žmogaus”.