Elnias

Kai senelis iš Sibiro močiutei siųsdavo laiškus, įdėdavo daug daug gražių piešinių, nes jam labai patiko gamta, o močiutei labai patiko senelio piešiniai ir gamtos aprašymai. Dėl to ji išsirinko mano senelį.

Rokiškio rajone jau nebebuvo likę jo namų, tėvų, giminių, jis paprašė Albino, kad duotų močiutės adresą ir irgi pradėjo su ja susirašinėti.

 

Yra žmonių, kurie nemėgsta daug kalbėti. Bet mėgsta piešti ir rašyti laiškus. Taip galima sukurti daug gerų dalykų. Tarp jų – ir šeimą. Apie savo senelį Petrą Lūžą pasakoja Indrė Jurgelevičiūtė:

„Vaikystėje labai daug laiko praleidau su savo seneliais Marijampolėje. Daug visko veikdavom su seneliu, kurį vandindavau tėvuku. Pamenu, mes su juo daug nekalbėdavom, bet tiesiog būdavom arba kažką darydavom. Dar pamenu, kad tėvuko buvo toks labai susimąstęs veidas. Bet jeigu nusišypsodavo ar nusijuokdavo, tai taip staiga nušvisdavo ir toks giedras giedras tapdavo.“

 

 

 
 

„Mano tėvukas buvo partizanas, buvo suimtas ir po tardymo išvežtas į Jakutiją. Ir ten kalėjo įvairiuose lageriuose. Kolymos lageryje susipažino su mano močiutės broliu Albinu – ten jie kartu kalėjo. Tuo tarpu močiutė Marijampolėj slaugė sunkiai sužeistą brolį kunigą.

Po kiek laiko, kai močiutė jau galėjo susisiekt su broliu Albinu, rašė jam laiškus ir nusiuntė savo nuotrauką. Kadangi mano tėvuko gimtinėje Rokiškio rajone jau nebebuvo likę jo namų, tėvų, giminių, jis paprašė Albino, kad duotų močiutės adresą ir irgi pradėjo su ja susirašinėti. Kai jau tėvukas grįžo į Lietuvą, susitiko mano močiutę, susipažino gyvai ir susituokė. Tada gimė mano mama, o po daug metų gimiau ir aš.“

 
 

„Su tėvuku dažnai mėgdavom popiet arba vakarais eit pasižiūrėt elnio. Marijampolės miesto pakrašty, lyg gamyklų rajone, tokiam dideliam aptvare buvo elnias. Pamenu, eidavom nekalbėdami, ramiai, ateidavom, pasivaikščiodavom aplinkui, pasižiūrėdavom į tą elnią, sustoję taip ramiai žiūrėdavom, tada tas elnias pasižiūrėdavo į mus. Ir tada grįždavom vakare namo pas močiutę.

Kartą pagalvojome, kad jei ne elniai, gal manęs čia dabar ir nebūtų. Kai senelis iš Sibiro močiutei siųsdavo laiškus, įdėdavo daug daug gražių piešinių, nes jam labai patiko gamta, o močiutei labai patiko senelio piešiniai ir gamtos aprašymai. Dėl to ji išsirinko mano senelį.“

 

Indrės šeimoje apie kančias Sibire buvo kalbama mažai. Tačiau atsiminta bekraštė, laukinė ir graži šių kraštų gamta. Tai atsispindi ir senelio iš Sibiro parsivežtose nuotraukose, kuriose pagrindinę vietą užima švelniai banguojantys kalnai, per sniegą braidantys elniai ir storai apsnigti miškai.

Indrė nuo vaikystės mėgsta dainuoti, todėl žiūrėdama į senelio 1957 m. vasario 16-ąją darytą nuotrauką su pirmą kartą per ilgą Sibiro žiemą pasirodžiusia saule, sukūrė dainą „Saula“. Pasiklausykite:

 

 

Nežinomas autorius. Tremtinys Antanas Valiukas Irkutsko srityje su šiaurės elniais. 1953

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai tremtiniai. Kolymos lageris, 1956 m. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Kolymos lagerio vaizdas. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma, 1956 m. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma, 1955 m. 1955

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma, 1956 m. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma, 1955 m. 1955

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1956 m. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1955 m. 1955

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma, 1956 m. 1956

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Tremtinių namelis. Kolyma. 1958 m. 1958

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Politiniai kaliniai. Kolyma. 1955

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai, Kolyma. 2000

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai. Kolyma. 1955

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lagerio pastatas Kolymoje. 1957-06-02

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai tremtiniai Stolbuose, Jakutijos ASSR. 1942

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuviai politiniai kaliniai Jakutijoje 1958 m. 1958

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuvės tremtinės Tiksi salos mokykloje Jakutijoje. 1951

peržiūrėti

Juozas Kazlauskas. Jakutija. 1989

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Marijampolės cukraus fabrikas1931m. 1931

peržiūrėti

Nežinomas XX a. I p. fotografas. Marijampolės mokytojų seminarija 1926 m. 1926

peržiūrėti

Marijampole / [dailininkas T. Daugirdas]. - 1918

peržiūrėti

Marijampolės šventojo Arkangelo Mykolo bazilika

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Marijampolės paštas ~1930 m. 1930

peržiūrėti

Pamaldos bažnyčioje Marijampolėje 1934 m. 1934

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Senoji Marijampolės ligoninė

peržiūrėti

Marijampolės kareivinių stadionas 1936 m. 1936

peržiūrėti

Jakovas Fridbergas. Karių šventė Marijampolėje 1930 m. 1930

peržiūrėti

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. 1950

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Tremtiniai: Antanas Valiukas (kairėje) ir estas Simsas Irkutske. 1954

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Gyvenvietė Irkutsko srityje, kurioje gyveno lietuviai tremtiniai, tarp kurių ir Antanas Valiukas. 1953

peržiūrėti

Algimantas Kezys. Elniai Elnių miške. 1961

peržiūrėti

Skulptūra „Elnias“. Centrinio Lietuvos žydų banko sporto prizas LŠS 20-mečio sporto varžybų II grupės vyrų krepšinio nugalėtojui

peržiūrėti

Fotografija. Tremtinė atvažiavusi apsipirkti į parduotuvę su prikinkytais elniais. 1952

peržiūrėti

Juozas Kazlauskas. Serija Prie Karos jūros. Elnių augintojas. 1975

peržiūrėti

Juozas Kazlauskas. Serija Prie Karos jūros. Būsimas elnių augintojas. 1975

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Vanda Fedukevičiūtė sėdinti prie elnių skulptūrų. 1974

peržiūrėti

Gerardas Bagdonavičius. Stirna ir elnias. 1930

peržiūrėti

Liucija Šulgaitė. Elnias ir saulė. 1966

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Buvusius ir esamus knygyno „Mint Vinetu“ darbuotojus vienija trauka literatūrai, fotografijai, muzikai ir pokalbiams. Daugelis šios bendruomenės narių dabar gyvena užsienyje.

Muzika, keičianti gyvenimus
Mariana Bruni protestuoja
Ajos trispalvė