Mariana Bruni protestuoja
< Ankstesnė istorijaKita istorija >

Mariana Bruni protestuoja

Pirmasis susitikimas buvo gana ironiškas – Teodoras buvo pasiųstas perduoti Marianai kelis medinius šaukštus dovanų nuo jos tuometinio vaikino iš Vilniaus.

Kaip ji pati sako, tai buvo ta tikroji, kaip žmonės sako, „lyubov s pervogo vzglyada“ (meilė iš pirmo žvilgsnio), kur žinai, kad su visam.

 

Lietuviškos moterų pavardžių galūnės turi senas tradicijas. Pagal moters pavardę galima iškart sužinoti, ar ji ištekėjusi. Šiandien tai patinka ne visoms nuotakoms ir dalis jų renkasi neutralią pavardės formą su galūne „-ė“. Jei moteris šiandien norėtų turėti vyriškosios giminės pavardę – tai kol kas neteisėta. Tačiau yra buvę ir išimčių. Apie savo maištingą močiutę Marianą pasakoja Aleksandra Bondarev:

 

„Mano močiutė Mariana Bruni užaugo Maskvoj ir 1962 m. pavasarį, būdama 22-ejų, ten susipažino su mano amžinatilsį seneliu, žymiu lietuvių skulptorium ir tapytoju Teodoru Kazimieru Valaičiu. Pirmasis susitikimas buvo gana ironiškas – Teodoras buvo pasiųstas perduoti Marianai kelis medinius šaukštus dovanų nuo jos tuometinio vaikino iš Vilniaus (jų abiejų artimo draugo, artimu draugu ir išlikusio). Kaip ji pati sako, tai buvo ta tikroji, kaip žmonės sako, „lyubov s pervogo vzglyada“ (meilė iš pirmo žvilgsnio), kur žinai, kad su visam. Jie susitiko priešais Puškino muziejų, ilgai vaikštinėjo ir pasakojo vienas kitam apie savo gyvenimus. Nuo tada nebeišsiskyrė (bent jau širdimis).“

 

 

 

„Bet fiziškai atsiskirti vis dėlto teko – Teodoras grįžo į Vilnių, o Mariana išvyko į Barnaulą atlikti drabužių modeliavimo praktikos, kur siuvėjos pagal jos ir jos kolegių kurtus piešinius siuvo 60-ųjų mados apdarus. Jiedu intensyviai susirašinėjo laiškais, vasarą kelis kartus susitiko pakaitomis vienas kito miestuose. Spalį Vilniuje buvo atidaryta Teodoro paroda, Mariana taip pat dalyvavo. Viešnagės metu susipažino ir su jo draugais. Žiemą ji išvyko į Lvovą atlikti kitos praktikos ir netrukus Teodoras ją aplankė. Ten, po veik 9 mėnesių draugystės per atstumą, pasipiršo. Įsimylėjėliai susituokė Vilniuje. Iki vasaros toliau bendravo per atstumą, vasarą drauge praleido Kryme, kur jau rugpjūtį gimė pirmasis sūnus, mano dėdė Kristoforas. Po kurio laiko, šeimai planuojant ateitį, būdama Maskvoje Mariana panoro paso. Tuo tikslu lietuvių kalba užrašytą santuokos liudijimą reikėjo išversti į rusų kalbą“. Aleksandra pasakoja:

 

 
 
 

„Šitaip 7 dešimtmečio sovietinėj Maskvoj mano močiutė tapo Mariana Vailaitis, ir su tokia pavarde dar 12 metų pragyveno Vilniuje, iki kol, mano mamai esant 8-erių, tragiškai žuvo jos didžioji meilė, ir ji susigrąžino mergautinę pavardę. Vėliau iš naujo laimingai ištekėjusi už vyro, kurį nuo pat gimimo laikau savo seneliu, Mariana ir toliau gyvavo kaip Mariana Bruni – ir tebegyvuoja šiandien, būdama 81-erių.“

 
 
Istoriniai kontekstai

Pavardžių atlietuvinimo iniciatyvos tarpukariu

Skaityti

Algimantas Kezys. Maskva. Kremliaus apylinkės. 1983

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Stasio ir Irenos Sabaičių vestuvės. 1961

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Stasio ir Irenos Sabaičių vestuvės. 1961

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Stasio ir Irenos Sabaičių vestuvės. 1961

peržiūrėti

Svajūnas Armonas. Sesers vestuvės. 1982

peržiūrėti

Magdalena Birutė Stankūnienė. Vestuvės. 1977

peržiūrėti

Monika Bičiūnienė. Užkurinės vestuvės. 1968

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Grafų vestuvės. 1940

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Lietuvės tremtinės vestuvės. 1955

peržiūrėti

Vincas Ramanauskas. Vestuvės. 1935

peržiūrėti

Karolis Ulozas. Vestuvės. 1935

peržiūrėti

Nežinomas autorius. Jono Daukšos vestuvės. 1939

peržiūrėti

Augustinas Savickas. Ant laiptų (Krymo įspūdžiai). 1970

peržiūrėti

Piotras Šilingovskis. Krymas, Alupka. Namai ir kiparisai. XX a. I p.

peržiūrėti

V. Žitnikov. Крым. Гурзуф. Гора „Медведь“. 1980

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. Крым. Ласточкино гнездо. 1980

peržiūrėti

Piotras Šilingovskis. Krymas. Namelis Alupkoje. XX a. I p.

peržiūrėti

Antanas Jaroševičius. Krymas, pajūrio krantinė. XX a. I p.

peržiūrėti

Pranas Šniukšta. Levandijos parke Kryme. 1973

peržiūrėti

A. Riazancevas. Крым. Гурзуф. 1980

peržiūrėti

Boleslovas Motuza. Krymas. Kelias. XX a. II p.

peržiūrėti

Ignas Budrys. Krymas. Gurzufo apylinkės. 1963

peržiūrėti

Regina Songailaitė - Balčikonienė. Ruduo Kryme. 1965

peržiūrėti

Nežinomas dailininkas. Jomarkas prieš Jurijaus vienuolyną Lvove. 1900

peržiūrėti

Nežinomas lenkų XIX a. vid. dailininkas. Lvovas, parako sandėlis. XIX a. vid.

peržiūrėti

Nežinomas lenkų XIX a. vid. dailininkas. Lvovas, Bernardinų bokštas. XIX a. vid.

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionių nuotrauka: dvi moterys autobuse Maskvoje (Rusija). 1965

peržiūrėti

Antanas Jaroševičius. Maskvos kremliaus bokštai. XX a. I p.

peržiūrėti

Markovas. Maskvos Didysis teatras. 1940

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. A. Žukauskas-Vienuolis Maskvoje. 1918

peržiūrėti

Nežinomas fotografas. A. Žukauskas-Vienuolis su pažįstamais Maskvoje. 1920

peržiūrėti

Fotoatvirukas. Petras Rimša Lietuvos kultūros dienose Maskvoje. 1918

peržiūrėti

Unės Babickaitės rankraščių fondas. - 1903-1961. 1009 : [Vytauto Andriaus Graičiūno ir Unės Babickaitės sutuoktuvių liudijimas]. - 1924.VII.3

peržiūrėti

P. Perkas. Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko leitenanto S. Balčiūno su žmonos portretas sutuoktuvių dieną. 1936 metai. 1936-07-11

peržiūrėti

Nežinomas XX a. I p. fotografas. Laimutės Šlapelytės ir Kazio Graužinio sutuoktuvės Marciniškiuose. 1929

peržiūrėti

Jelgavos katalikų bažnyčios pranešimas apie B. Matiuko sutuoktuves. 1936-08-11

peržiūrėti

[Joniškėlio bažnyčios krikšto metrikų knyga su pavardžių rodykle]. - 1846-1848

peržiūrėti

Pavardžių kartotekos kortelė. Lapė

peržiūrėti

Tarpukario pavardžių kartotekos fragmentas

peržiūrėti

[Skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis Kaziuko mugėje. Vilnius] / Bernardas Aleknavičius. - 1973

peržiūrėti

[Lietuvių skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis Kaziuko mugėje. Vilnius] / Bernardas Aleknavičius. - 1973

peržiūrėti

Prano Gudyno kelionių nuotrauka: vėjarodis Vilniaus (Lietuva) Lazdynų mikrorajone (dailininkas Teodoras Kazimieras Valaitis). 1965

peržiūrėti

Kiti bendruomenės radiniai

Buvusius ir esamus knygyno „Mint Vinetu“ darbuotojus vienija trauka literatūrai, fotografijai, muzikai ir pokalbiams. Daugelis šios bendruomenės narių dabar gyvena užsienyje.

Lenktynės su stribu
„Mint Vinetu“ vasara
Kitokia Vasario 16