Radiniai
100 trumpų įdomių istorijų, kurias papasakojo žmonės iš visos Lietuvos. Spausk ant objekto ir pasinerk į negirdėtą pasakojimą.
Peržiūrėti kaip
Diskoteka „Radinys“
Garsas apie „Radinį“ netruko pasklisti po plačiais apylinkes - sulaukti šokėjų iš Ukmergės ir Kauno, sukorusių daugiau nei 60 kilometrų, buvo įprasta.
Namo lentelė
Nuo vaikystės mergaitę domino keista pastogėje pasislėpusi medinė lentelė. Joje buvo užrašyti tuo metu nesuprantamai atrodantys rašmenys.
Tėčio domkratas
Domkratas pakeldavo techniką, sijas, kitas sunkias konstrukcijas. Apie gerą galingą įrankį pasklido žinia ir Stasės tėtis pradėjo jį skolinti apylinkių žmonėms.
Ponios rožė
Ponios rožė, pergyvenusi pasaulinius karus, revoliucijas ir klimato išbandymus, ir šiandien žydi baltais pilnaviduriais žiedais ir skleidžia tikrą, autentišką, labai kvapnų aromatą.
Suvenyriniai maišeliai
1917 m. liepos 25 d. po rugiapjūtės prisistatė vokiečiai ir paliepė kulti rugius su jų atsivežta kuliamąja mašina. Ūkininkai nepakluso ir nutempė ją iš savo laukų.
Smetoniški pasai
Aukso žiedus sumainiusi pora dovanų gavo du tuščius tarpukario Lietuvos piliečių pasus be nuotraukų ir įrašų. Bet tai nebuvo tik kolekcinė vertybė, tai kartu buvo ir pabėgimo planas.
Petronės armonika
Kartą mergina išgirdo, kad Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykla priima muzikalius vaikus. Nors ir neturėjo jokio pradinio muzikinio išsilavinimo, Stasė nusprendė pabandyti – „vis tiek niekas per galvą neduos“, pamanė ji.
Šeimos metraštis
Lapas po lapo Rimos rankose skleidėsi visa šeimos istorija: gimimo datos, vestuvės ir jų metinės, aprašytos vietos, kuriose gyventa, revoliucijos ir karai, kuriuos pavyko išgyventi.
Ubago ženklas
Kuliuose dirbantis klebonas Ignacas Plušauskis 1827 m. nusprendė padaryti tvarką. Užsakė nukaldinti žalvarinius širdelės formos medalionus su skylute pakabinimui ir išdalino parapijos ubagams.
Kulių krašto muziejus
Dėl vykstančios melioracijos nyko vienkiemiai ir ištisi kaimai. Į kolūkio gyvenvietes išsikeldami žmonės atiduodavo daug jiems nevertingų daiktų, kurie kraštotyrininkams buvo tikras lobis.
Mirgos Vėliava
Mirgos senelis Jonas Knystautas name saugojo vieną ypatingą daiktą, kurį karo metais įteikė Kulių valsčiaus raštininkas Kavolius.
Ingos sugrįžimas
Savo vaikus Inga norėjo auginti vietoje su istorija – ten, kur gyveno jos protėviai.
Eta Odesaitė
Per tą laiką žmonės įprato prie naujo gyvenimo karo sąlygomis. Atrodė, kad pati juodžiausia tamsa praeityje. Tačiau netikėtai prie Pranckūnų namo privažiavo motociklas.
Dviračiu į laisvę
Neturėdama jokios keliavimo dviračiu patirties, Dalia 2003 m. prisijungė prie „Baltic Cycle“ organizuoto žygio iš Varšuvos į Vilnių.
Dramblys Rygoje
Su Ryga susiję daugelio joniškiečių vaikystės prisiminimai – apie didelį miestą, kuriame tiek daug visko vyksta.
Jūratės staklės
Juzefa sakydavo: „Stakles atiduosiu tik tam, kas moka austi.“ Be trumpų pačios Juzefos instrukcijų prieš daugelį metų, Jūratė daugiau nieko nemokėjo. Bet viskas įmanoma, jei tik yra noro.
Kreiva nosis
Tokia veikla buvo labai rizikinga, nes ešelonai gerai saugomi. Vienas kartas jaunuoliams buvo lemtingas.
Paulinos pėdomis
Jos išskirtinis bruožas buvo jos apranga. Jinai visada vaikščiodavo su ilgom baltom kelnėm platėjančiom, baltu švarkeliu ir visada – berete.
Sapnas
Gydytojas kasdien stebėjo moters būklę, bet gerų žinių ligonei neturėjo. Pagaliau atvirai pasakė, kad padėti nebegali, ir paragino nutraukti nėštumą.
Traukinio pasitikimas
Joniškis turi keleivinių traukinių stotį, bet jie čia nestoja nuo 2007-ųjų.
Krepšinio traukinys
Miestelio sienos mirgėjo plakatais: visi kaip vienas skubėkite į stotį sutikti ir pagerbti nugalėtojus!
Senelio žvejybos dėžė
Daugeliui aplinkinių mergaitė atrodė truputį keista – juk mergaitėms reikia žaisti su lėlėmis, norėti gražiai pintis plaukus ar dėvėti gražias sukneles, o ne karstytis medžiais ir prašyti senelio vežtis žvejoti.
Žydų ženklai Anykščiuose
2012-aisiais pirmą kartą susivienijusios Anykščių bendruomenės suprato, kad mieste iki tol nebuvo jokio žydų atminimo ženklo, pastatyto dabartinių gyventojų iniciatyva.
Tautvydo knyga
Tai ji, mano mokytoja, tą dieną paėmusi iš savo namų bibliotekos brolių Strugackių tomelį, įrašė man skirtą dedikaciją. Rašydama, matyt, ne kartą šyptelėjo, žinodama, kad aš viso to negalėsiu perskaityti.
Orų dienoraštis
Pajudėję Šventosios ledai galėjo lengvai sulaužyti medines užtvaras ir įrenginius, todėl J. Vilnonis pradėjo stebėti gamtos reiškinius, bandydamas suprasti metų laikų ženklus ir įtaką malūno darbui.
Svajonių knyga
Mes su dukra labai nekantravom greičiau padovanoti šitą dovaną, juk joje tiek meilės, atsidavimo, rūpesčio, kad net laukimas gniaužė kvapą.
Kryptis Anykščiai
Sėdim, kalbam ir galvojam, žiūriu aš į tą pakrantę ir galvoju – velnias, kažkaip čia kažko trūksta.
Parkas
Gerai, galvoju – niekas nevaikšto, niekam neįdomu. Tik įėjom į vidų, ir pasipylė žmonės: atėjo vienas vyresnio amžiaus žmogus, prisėdo. Tada atėjo šeima su vaikais. Ir iš karto visas mūsų gyvenimo ratas tapo pilnas žmonių.
Kalėdinis atvirukas
Perskaičiusi šio atviruko tekstą supratau, kad mano rankose – istorinis reliktas.
Nesudegintas dienoraštis
Buvau prirašiusi 4 dienoraščius, bet 3 sudeginau, liko tik vienas. Šiame dienoraštyje yra aprašyti 1991 m. įvykiai.
Eglutės Vytis
Kartą, įsikalbėjus su muziejaus svečiais, kilo klausimas, kodėl gi Lietuvoje negaminami eglutės papuošimai tautine tematika?
Napoleono armijos plaktukas
Apėmė nuojauta, jog radau kažką įdomaus, tik reikėjo Lietuvoje rastą įrankį kažkokiu būdu sujungti su rastu Prancūzijoje.
Pasaga
Mama pastebėjo, kad prie vienos nupjautos šakos močiutė ilgai stovi, todėl paklausė, ką ši mato. Atsakymas apstulbino.
Plaktukų muziejaus įkūrimas
Norėčiau, kad kiekvienas, kuris perskaitys šią istoriją, atkreiptų dėmesį į vieną smulkmeną: į tą vakarą, kai kaimynas labai skubėjo ir su savo įrankiais neatsinešė plaktuko.
Radijas - laisvės šauklys
Tais laikais radijukas buvo ir šviesa, ir pramoga, ir langas į pasaulį. Aš dabartiniam žmogui aiškinu taip: Radijukas buvo artimas dabartiniam kompiuteriui, kur tu turi prieigą prie viso pasaulio informacijos.
Radijo imtuvas-blokatorius
Radijo imtuvas-siųstuvas R-399A kažkada sovietmečiu dirbo Vilniaus televizijos bokšte ir jo paskirtis buvo „Amerikos balso“ trukdymas.
Sovietai
Puikiai pamenu epizodą, kai stengiuosi prieš klasę pasakoti vaizdžiai, ieškau, galvoju, kokių įdomesnių žodžių įpinti, kad atrodyčiau geriau, ir pavartoju frazę „sovietiniai kariai“.
Laimės centai
Andrew pasiūlė – žiūrėkit, o jei pakalbėčiau su savo močiute, kad paprašytų bičiulio ūkininko pakviesti jus vasarai skinti aviečių? Norit? Turėsit progą legaliai nukeliauti iki Škotijos. Nugi aišku, kad norim!
Skautą baloje pažinsi
Simboliška, bet įsimintiniausias mano skautiškas nuotykis, apie kurį viliuosi pasakoti savo vaikams, įvyko 2018 metais, švenčiant lietuviškosios skautijos šimtmetį.
Apmilkas
Viens apmilkas (tep mano tarmėj vadina netyčinę klaidą) gali lydėt visą gyvenimą i jį biskį net pakeist.
Laisvė ir Praha
Prie įėjimo į viešbutį stovi vaikinas. Aš jį žinau - jis yra vienas iš autobusinės kelionės dalyvių. Įsižiūriu - regis jis uosto kažkokius miltelius nuo balto popierėlio.
Skambantis tiltelis
Vieną dieną ji ištiesė link manęs delną su grakščiai išraižyta plona medine plokštele – smuiko tilteliu, metališką stygų brunzgėjimą paverčiantį tyru skambėjimu.
Šokis ir laisvė
Po truputį pradėjau suprasti, kad šokis yra man labai priimtina saviraiškos ir komunikacijos forma, kur galiu jaustis drąsiai ir laisvai. Šokiu galėdavau išsakyti tai, ko nesugebėdavau pasakyti žodžiais ar raštu.
Odisėja į žuvėdrų kraštą
Kelionė nusimatė istorinė šeimai, nes nė vienas iš mūsų nė karto nebuvo matę jūros savomis akimis.
Kudirkos kupiūra
Gal ir linksma kartais suvalkietį palaikyti tikru savo regiono atstovu, bet būti skrupulingu ir taupiu žmogumi yra visai neblogai.
Ручка (Rašiklis)
Visą gyvenimą man visi sako, kad tiesiog reikia džiaugtis, kad „turi tokį didelį privalumą“, juk kalba atveria tiek daug galimybių! Aš papasakosiu savo istoriją.
Yamaha
Aš taip su juo susigyvenau, jog net nedrįstu jo vadinti daiktu. Jis mano kantrybės, valios, drąsos, garsų grožio mokytojas, psichologas, kuris padėjo išsiropšti iš tamsios bedugnės.
Medinukas
Jos namai dvelkdavo kažkokia aristokratija, čia buvo pilna senų rankdarbių knygų, rankomis siuvinėtų baldų atlošų, namai kvepėdavo man nežinomais ruošiamo maisto kvapais.
Lupa
Didžiausias šokas buvo mokslinėje konferencijoje Italijoje, kai atsistojęs prieš auditoriją supratau – nematau savo skaidrių...
Telefonas
Prie manęs pastatė dirbti puikiai matančią, tačiau negirdinčią merginą. Taigi visai geras anekdotas – nematančiam reikėjo bendrauti su negirdinčia.
Teta Janė
Iš tos baimės nieko neprisiminiau, žinojau tik, kad važiuoju „pas Janę į kaimą“. Mažoka informacijos.
Šakotis
Aš suku tešlą, o teta palengva pila visus reikiamus ir paslaptingus ingredientus. Galiausiai teta rankine šluotele suplaka iki purumo 100 kiaušinių baltymus ir prasideda pati malonioji dalis – šakočio kepimas.
Giedrės plaukai
Mama su manim pasitarusi įkalbėjo plaukus nusikirpti. Ir aš sutikau. Tuos plaukus panaudojo tokių daiktų gamybai, kuriuos aš gavau – daugybę, didžiulę saują.
Kaimynystė
Net nepajutau, kaip greitai po šios minties pirštas palietė Aldonos durų skambučio mygtuką. Žinojau, kad jeigu mama sužinos, kad vaikštau pakiemiais, supyks, bet smalsumas ėmė viršų.
Enciklopedijos
Kartą, atidariusi rūsio duris, ant sienos pamačiau drugelį, ne tokį įprastą geltoną ar baltą, kur paprastai matome skraidant lauke, bet raudoną su juodais rutuliukais ir baltais apvadais ant sparnų.
Indija
Kartais savo kelionėse jausdavausi nevisaverčiu dalyviu, nes nematau ir negaliu įvertinti grožio, kuris yra aplink mane. Tarsi jaučiau priekaištą iš aplinkos: kam? Kodėl? Dėl ko tu keliauji, jei to negali įvertinti?
Du akmenys
Ir štai netikėtas rėkiantis skambutis: „Kur garsas?!!“ Sakau, yra. Kol išsiaiškinome, kad tradiciškai jie garsą jungia prie kito akmens, lygiai kitoje pusėje Visagino...
Prerijų dvasia Visagine
Tik niekaip nesugalvojome, kokį titulą duoti man, juk nieko nemoku daryti... Kadangi tuo metu Lietuvoje dar nebuvo prezidento institucijos, draugiškai nusprendėme šį titulą suteikti man: festivalio prezidentė.
Medis
Maišėme visus skysčius kokius tik radome savo bute. Po to nešėme ir ant paties medžio testavome tai, ką sukūrėme. Nežinau kada nustojome tai daryti, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad medis žaliuoja iki šiol.
Atominės močiutės
Pradėjus rinkti komandą, prasidėjo moterų kompleksų lavina: kaip aš atrodysiu su šortais, iš manęs juoksis, tokiame amžiuje futbolas – nesąmonė ir t. t.
Židgen chišme
Atsistojau netolies ir nuo kalno pamačiau kaimą, Svijagos upę, mišką palei ją, smėlėtus paplūdimius palei pakrantę, kviečių laukus ir pasijaučiau taip gerai, kad atrodė, jog galiu pakilti ir skristi. Ir uždainavau.
Rekordinė drobulė
Iš traukinio išlipo moteris su mažu vaiku. Traukinys suūkė ir lėtai išjudėjo iš stoties. Tūkstančiai varnų pakilo į dangų, tarsi sveikindami mus su sūnum naujoje, mums nepažįstamoje žemėje.
Mamos patarimas
Tada taip pasakiau: „Na, kur čia yra toks reglamentuojantis dokumentas, kuris verstų žmones atleisti?“ „Oho, kokia protinga pasidarei“, – pasakė mama ir pokalbis vėl baigėsi niekuo.
Petruška
Nors namie turėjau gražių lėlių, man norėjosi būtent tokio žaislo, kuris taip laisvai judintų savo rankutes ir kojytes. Bet Petruška visada buvo šiek tiek liūdnas. Ir norėdavosi jį palinksminti.
Černobylis 2
Jeigu nebūčiau atsiradęs reikiamoje vietoje reikiamu metu, galėjo įvykti Černobylis 2. Ir tuomet jau nebūčiau pasakojęs jums apie šį incidentą ir susitikęs su jumis čia ir dabar.
Muzika, keičianti gyvenimus
Aš padainavau „Rūta žalioji“, o Hariprasad Chaurasia išsitraukė fleitą ir užgrojo tiesiai nuo komisijos stalo! Ir tada jis sako: na va, matom gi, kad gerai susiveda liaudies dainos ir indiška muzika.
Kitokia Vasario 16
Mokykloj tuomet buvo madingas toks požiūris: „Lietuvoje nėra ką veikti, čia jokia ateitis neegzistuoja. Baigsiu mokyklą ir užsieny atrasiu gyvenimo laimę.“ Kadangi paaugliui labai lengva būti paveiktam – buvau viena iš jų.
Ajos trispalvė
Vis klausydavau garsaus senelio balso, ar teisingus žodžius murmu. Nors jo ašaros, o ne himno žodžiai įsirėžę atminty. Himnas aidi virš medžių viršūnių, virš upės tėkmės, virš visko.
„Mint Vinetu“ vasara
Toks jausmas, kad visi ten buvome tiek pat kartu, kiek ir po vieną, kiekvienas truputėlį savo galvoje, kiekvienas su savais – labai skirtingais – išgyvenimais.
Mariana Bruni protestuoja
Pirmasis susitikimas buvo gana ironiškas – Teodoras buvo pasiųstas perduoti Marianai kelis medinius šaukštus dovanų nuo jos tuometinio vaikino iš Vilniaus.
Elnias
Kai senelis iš Sibiro močiutei siųsdavo laiškus, įdėdavo daug daug gražių piešinių, nes jam labai patiko gamta, o močiutei labai patiko senelio piešiniai ir gamtos aprašymai. Dėl to ji išsirinko mano senelį.
Lenktynės su stribu
Paėjėjus keletą valandų ir žinant, kad kelias dar tolimas, stribas pasiūlė eiti lenktynių. Jei senelis jį pralenks – pelnys laisvę. Jei laimės stribas – senelis bus įkalintas ilgam.
Gaja virtuvė
Kažkam kilo mintis, kad galime įsigyti nešiojamas kaitlentes iš „Ikea“, ir tai buvo pirmas impulsas ir postūmis pabandyti pagaminti tokiomis sąlygomis, kokias turime. O sąlygos buvo tikrai įdomios.
Dainuojantis Tibeto dubenėlis
Aš net pati negalėjau suprasti, kas čia vyksta, nes potyriai buvo tokie stiprūs, kad logiškas protas tarsi atsijungė ir sekiau tik vidiniu pajautimu.
Kelias į Laumžirgių žemę
Įleki į artimiausio kaimyno kiemą ieškodamas magiškos erdvės, kad pasinertum į gongų skambesį, o ten tave pasitinka kantrybę praradęs kaimynas ir tu pasineri į jo melodingą keiksmų skambesį.
Protėvių žemė
Džiaugiuosi, kad savo darbais galiu prisidėti prie kažko gražaus ir prasmingo sukūrimo, kas gali pradžiuginti kitus žmones. Šiose žemėse augo ir dirbo daug mano šeimos ir giminių kartų.
Elfų ir fėjų nameliai
Žiūrėjau į namelių išraitytais stogais piešinius, į pasakiškas formas ir, matyt, būdamas išties pakitusios sąmonės būsenos, priėmiau sprendimą: „vat tokius ir pastatysiu“.
Mano antroji meilė
„Hmmm, gal ir turėsiu tau pirkėją“, – pasakiau kaimynui. Nežinau, kodėl taip pasakiau. Tiesiog turėjau jausmą, kad turiu čia atvežti žmoną ir parodyti jai šią vietą.
Ketinimų medis
Vieną dieną atvažiavome aplankyti savo žemės. Labai nustebome pamatę, kiek daug žievės buvo išbarstyta po visą teritoriją.
Garsai, kurie sujungia
Nors garso terapijos pagrindinė mintis bei tikslai stipriai skyrėsi nuo tuomečio mano noro groti trankų roką, bet pirmą kartą gyvenime pajaustas pojūtis, kad galiu kažko išmokyti savo tėvus, tapo tuo, kas mus stipriai sujungė.
Išmintingasis akmuo
Parodžiau vietą, kurioje, kaip jaučiau, turėtų atsigulti akmuo. „Ar tu įsivaizduoji, kiek kainuotų vėl technika, kad galėtume perkelti šį akmenį?“ – atsiduso susirūpinęs vyras. Ir tai buvo tiesa.
Gongai ir Sedna
Kur buvau? Kur keliavau? Jaučiau, kad kažkas pasikeitė – ir ne tik šiai akimirkai, o visam laikui. Atsikėliau nauja. Tiesiog nauja, kitokia: palengvėjusi, be įtampos. Be galvos skausmo.